Europos šalys svarsto boikotą dėl Izraelio dalyvavimo kitame „Eurovizijos“ konkurse
Kelios Europos šalys paskelbė, kad nesieks dalyvauti kitame „Eurovizijos“ dainų konkurse, jei Izraelis, kuris dalyvauja šiame kasmetiniame renginyje jau pusę amžiaus, bus leistas tęsti dalyvavimą. Antradienį Ispanija prisijungė prie Nyderlandų, Airijos ir Slovėnijos, viešai pasmerkdama Izraelio karą Gazos ruože, per kurį nuo 2023 metų spalio mėnesio žuvo beveik 65 000 žmonių, o tūkstančiai kitų yra laikomi žuvusiais po griuvėsiais. Ispanijos valstybės transliuotojas RTVE paskelbė, kad šalis nebesieks dalyvauti, jei Izraelis bus leidžiamas dalyvauti.
„Eurovizija“ yra tarptautinis dainų konkursas, vykstantis kiekvienais metais daugiausia Europos šalyse ir transliuojamas televizijoje. Konkursas rengiama nuo 1956 metų ir yra vienas ilgiausiai vykstančių bei žiūrimiausių pasaulio ne sportinių TV renginių. Kiekviena šalis atlieka originalią dainą, o nugalėtojas nustatomas balsavimo būdu.
Konkursą organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU), vienijanti viešuosius transliuotojus daugiau nei 35 šalyse. Dalyvauti gali bet kuri šalis, kurios transliuotojas veikia Europoje ir yra EBU narė. Australija prisijungė 2015 metais, Armėnija 2006 metais, o Azerbaidžanas 2011 metais. Nugalėtojas organizuoja kitų metų konkursą, o kitas „Eurovizijos“ konkursas vyks 2026 metų gegužę Vienoje.
Izraelio dalyvavimas „Eurovizijoje“ iššaukė protestus nuo Gazos konflikto pradžios
Izraelis pirmą kartą dalyvavo „Eurovizijoje“ 1973 metais, nes jo nacionalinis transliuotojas buvo EBU narys. Tuo metu tai buvo Izraelio transliavimo tarnyba (Israel Broadcasting Authority), dabar ši funkciją atlieka Izraelio viešasis transliuotojas Kan, kuris ir toliau priklauso EBU.
Arabakalbės šalys dalyvavo labai retai: Marokas dalyvavo tik 1980 metais – tai buvo vienintelė arabų kalba atlikta daina konkurse. Tunisas ir Libanas pasitraukė 1977 ir 2005 metais, atsisakydami transliuoti Izraelio turinį. Izraelio dalyvavimas „Eurovizijoje“ dažnai sukeldavo protestus, tačiau prieštaravimai sustiprėjo nuo 2023 metų spalio, prasidėjus Hamas vadovaujamam išpuoliui prieš Pietų Izraelį.
2024 metų konkurse, vykusiame Malmėje, Švedijoje, EBU atmetė Izraelio dainą dėl jos politinio turinio. Daina vadinosi „October Rain“ ir buvo skirta spalio 7 dienos Hamas išpuolio aukoms, per kurį žuvo 1 139 žmonės. Nors iš pradžių Kan abejojo, vėliau pakeitė Izraelio dainą į romantišką baladę, o šalis užėmė penktą vietą. 2025 metų konkurse Bazelyje, Šveicarijoje, Izraelis užėmė antrą vietą.
Kai kurios Europos šalys atsisako dalyvauti, o kitos patvirtina dalyvavimą nepaisant politikos
Iki šiol penkios Europos šalys paskelbė, kad gali nedalvauti „Eurovizijoje“, jei Izraelis dalyvaus:
- Islandija: RUV transliuotojas rugsėjo 9 dieną paskelbė, kad šalis gali pasitraukti.
- Airija: Rugsėjo 11 dieną RTE transliuotojas paskelbė, kad nebesieks dalyvauti, jei Izraelis bus konkurse. „RTE mano, kad mūsų dalyvavimas būtų nepriimtinas dėl nuolatinio ir siaubingo gyvybių praradimo Gazos ruože“, teigiama pareiškime.
- Nyderlandai: Rugsėjo 12 dieną AVROTROS paskelbė, kad nedalyvaus Vienos konkurse, nurodydama „nuolatinį ir didelį žmonių žalojimą Gazos ruože“ ir „rimtą žiniasklaidos laisvės eroziją“.
- Slovėnija: Rugsėjo 12 dieną RTV Slovenija paskelbė, kad nesieks dalyvauti, jei Izraelis dalyvaus.
- Ispanija: Antradienį RTVE valdyba balsavo už pasitraukimą, tapdama pirmąja „Big Five“ šalimi, paskelbusia tokį sprendimą. Kultūros ministras Ernest Urtasun teigė, kad šalis svarstys „priemonės“, jei Izraelis nebus pašalintas, ir jau oficialiai prašė Izraelio pašalinimo.
Kitos šalys, kaip Prancūzija ir Australija, patvirtino dalyvavimą, nepaisant humanitarinės krizės Gazos ruože. Australijos SBS teigė, kad transliuos konkursą nepriklausomai nuo Izraelio dalyvavimo, pabrėždama „įvairovės ir įtraukties šventimą“. Prancūzijos France Télévisions taip pat patvirtino dalyvavimą gegužės 16 dieną Vienoje, be komentarų apie Izraelio dalyvavimą[1].
Jame ketina dalyvauti mažiausiai 23 šalys, įskaitant tradicines „didžiojo peneto“ dalyves – Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Italiją. Taip pat turėtume pamatyti ir Albaniją, Armėniją, Austriją (kaip nugalėtoją), Azerbaidžaną, Belgiją, Daniją, Estiją, Suomiją, Gruziją, Graikiją, Kroatiją, Kiprą, Latviją, Maltą, Norvegiją, Portugalę, San Mariną, Švediją, Šveicariją, Ukrainą ir kitus EBU narius, kurie patvirtino ketinimus rugsėjo mėn. ir remiasi apolitiškumo principais, panašiai kaip 2025 m. konkurse.
Nors daugiau nei 70 buvusių dalyvių ir laimėtojų, įskaitant 2025 m. nugalėtoją JJ, pasirašė laišką reikalaujant pašalinti Izraelį dėl Gazos karo, o protestai intensyvėja, EBU pradėjo konsultacijas su nariais, kad išspręstų geopolitines įtampas[2].
Eurovizija stengiasi išlaikyti politinį neutralumą. Martin Green, konkurso direktorius, teigė: „Mes suprantame susirūpinimą ir giliai išreikštas nuomones apie tęsiamą konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Kiekvienas narys pats nusprendžia, ar nori dalyvauti, ir mes gerbiame bet kurį transliuotojo sprendimą.“
Ekspertai teigia, kad boikotas gali nepaskirstyti „Eurovizijos“, tačiau sustiprins dėmesį humanitarinei situacijai Gazos ruože. Christina Oberg, Linnaeus universiteto Švedijoje profesorė, teigė, kad Eurovizijos tikslas buvo skatinti bendradarbiavimą ir taiką Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Nors šalių pasitraukimo pareiškimai dažniausiai simboliniai, jie pritraukia viešą dėmesį.
Šiuo metu KAN, Izraelio viešasis transliuotojas, planuoja dalyvauti kitame konkurse, o EBU sprendimą dėl Izraelio įtraukties priims gruodį. 70-oji „Eurovizijos“ jubiliejinė laida vyks Vienoje, Austrijoje, su finalu gegužės 16 dieną ir pusfinaliais gegužės 12 ir 14 dienomis.
