Jungtinės Valstijos vetavo Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl paliaubų Gazoje
Jungtinės Valstijos vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo reikalaujama nedelsiant nutraukti ugnį Gazoje tuo metu, kai Izraelis plečia puolimą prieš Gazos miestą. Rezoliucijai, kurią ketvirtadienį palaikė 14 iš 15 Tarybos narių, buvo siūloma įvesti „nedelsiamas, besąlygines ir nuolatines paliaubas Gazoje, kurias gerbtų visos šalys“, reikalaujama paleisti visus Hamas ir kitų grupuočių laikomus įkaitus bei panaikinti apribojimus humanitarinei pagalbai[1].
Dokumentą parengė dešimt išrinktų Tarybos narių, jame pirmą kartą taip aiškiai akcentuota „katastrofiška“ humanitarinė padėtis Gazoje, kur beveik dvejus metus trunkantis karas, pasak Palestinos sveikatos apsaugos pareigūnų, nusinešė mažiausiai 65 141 gyvybę.
Kaip ir buvo tikėtasi, Jungtinės Valstijos pasinaudojo veto teise. „JAV opozicija šiai rezoliucijai nieko neturėtų nustebinti“, – sakė JAV specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose pavaduotoja Morgan Ortagus. Pasak jos, dokumentas „nepasmerkia Hamas ir nepripažįsta Izraelio teisės gintis, o taip pat klaidingai įteisina Hamas naudingas naratyvas, kurie deja rado atgarsį šiame Tarybos posėdyje“.
M. Ortagus suabejojo ir Jungtinių Tautų remiamo Integruotos maisto saugumo klasifikacijos tyrimo išvadomis, kuriomis praėjusį mėnesį Gazoje oficialiai paskelbta bado situacija. Ji pavadino metodologiją „trūkinėta“, o pagyrė itin militarizuotus pagalbos punktus, kuriuose, pasak kritikų, žuvo daugybė maisto ieškojusių palestiniečių.
Tęsiasi kaltinimai genocidu ir pasmerkimas, bet konkretus sprendimas tolsta
Po balsavimo Palestinos ambasadorius Jungtinėse Tautose Rijadas Mansouras pareiškė, kad JAV veto yra „labai apgailėtinas“ ir sutrukdė Saugumo Tarybai „atlikti savo vaidmenį susiduriant su šiomis žiaurystėmis bei apsaugoti civilius nuo genocido“. Jo teigimu, Tarybos tylėjimas „brangiai kainuoja jos patikimumui ir autoritetui“. R. Mansouras pridūrė, kad „susidūrus su žiauriais nusikaltimais veto teisės taikymas apskritai neturėtų būti leidžiamas“.
Ne mažiau emocingai kalbėjo Alžyro ambasadorius prie JT Amaras Bendjama: „Palestinos broliai, Palestinos seserys, atleiskite mums. Atleiskite, nes pasaulis kalba apie teises, bet jų nesuteikia palestiniečiams. Atleiskite, nes mūsų nuoširdžios pastangos sudužo į šią atmetimo sieną.“
Jis priminė, kad karas Gazoje nusinešė daugiau nei 18 tūkst. vaikų, 12 tūkst. moterų, 1 400 gydytojų ir slaugytojų bei daugiau nei 250 žurnalistų gyvybes. Pasak jo, Izraelis yra „imunitetą turinti valstybė“ ne dėl tarptautinės teisės, o dėl „šališkos tarptautinės sistemos“.
Tuo tarpu Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas pareiškė, kad Izraeliui „nereikia jokio pateisinimo“ vykdant karą Gazoje, ir padėkojo M. Ortagus už JAV pasitelktą veto[2].
Al Jazeera diplomatinis redaktorius Jamesas Baysas iš Niujorko pranešė, kad balsavimas buvo „liūdna akimirka“ JT 80-mečio proga, kai dauguma šalių ragino stiprinti daugiašalę diplomatiją, o JAV pasirinko „America First“ požiūrį. Jo teigimu, Vašingtonas jau seniai nebėra stiprus Jungtinių Tautų rėmėjas ir smarkiai sumažino humanitarinį finansavimą šiai organizacijai, o tai nuvedė JT į vieną žemiausių taškų per visą 80 metų istoriją.
Antradienį nepriklausomų ekspertų grupė, pavesta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, paskelbė išvadą, kad Izraelis vykdo genocidą Gazoje, siekdamas „sunaikinti“ palestiniečius.
Izraelio puolimas Gazoje didina aukų skaičių: miestas be elektros
Izraelio kariuomenė antradienį pradėjo naują antžeminę operaciją Gazos mieste, siekdama galutinai sunaikinti Hamas, tačiau nepateikė konkretaus laiko grafiko. Yra ženklų, kad puolimas gali trukti mėnesius.
Dar prieš balsavimą D. Danonas socialiniame tinkle „X“ rašė, kad rezoliucija „neišlaisvins įkaitų ir nesuteiks saugumo“. Pasak jo, Izraelis „tęs kovą su Hamas ir gins savo piliečius, net jei Saugumo Taryba mieliau užmerks akis prieš terorą“.
Danijos ambasadorė prie JT Christina Markus Lassen pabrėžė, kad Izraelio sukelta dirbtinė badas yra itin rimta problema: „Beviltiškos motinos verčiamos virti lapus, kad pamaitintų savo vaikus, tėvai knaisiojasi griuvėsiuose ieškodami maisto. Žmonės žūsta bandydami gauti kąsnį, kad išgyventų. Rizikuojame prarasti visą kartą ne tik dėl karo, bet ir dėl bado bei nevilties.“
Tuo tarpu Gazos humanitarinė krizė vis gilėja, o kartu blėsta bet kokios paliaubų viltys. Izraelio karinė vadovybė aiškiai teigia siekianti visiško Hamas sutriuškinimo, o karo padariniai civiliams jau dabar vadinami katastrofiškais.
