Prancūzijoje – prasideda didžiuliai streikai prieš masinio taupymo planus
Ketvirtadienį Prancūzija susidūrė su visos šalies mastu kilusia sumaištimi: šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš naujas vyriausybės taupymo priemones. Aštuonios pagrindinės profesinės sąjungos paragino piliečius streikuoti ir dalyvauti demonstracijose visoje šalyje, siekdamos pasipriešinti, kaip jos pačios sako, „žiauriems“ biudžeto planams, paskelbtiems dar vasarą[1].
Protestai kilo praėjus vos savaitei po to, kai dėl politinės krizės žlugo François Bayrou vadovauta vyriausybė. Tai nesustabdė sąjungų lyderių, kurie tvirtina, kad mobilizacija būtina. Žvalgybos tarnybos prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas gali susirinkti nuo 600 iki 900 tūkst. žmonių, iš jų iki 100 tūkst. – vien Paryžiuje.
Iki 11 val. ryto buvo užfiksuota daugiau nei 230 atskirų protesto veiksmų, tarp jų autobusų parkų ir mokyklų blokados. Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie 94 sulaikytus asmenis, iš jų 15 – Paryžiuje, ir vieną sužeistą policininką.
Didžiulį poveikį pajuto transporto sistema: Paryžiaus metro ir priemiesčio traukiniai kursuoja sumažintu pajėgumu, o regioniniai TER maršrutai veikia tik apie 60 proc. pajėgumu. Nacionalinė geležinkelių bendrovė SNCF pranešė, kad išlieka 9 iš 10 greitųjų TGV reisų, tačiau vietiniai maršrutai yra smarkiai sutrikdyti.
Švietimo sektoriuje streikas taip pat plačiai paplitęs – streikuoja apie trečdalis pradinio ugdymo mokytojų ir beveik pusė vidurinių mokyklų darbuotojų. Snes-FSU sąjunga, vienijanti pagrindinių ir vidurinių mokyklų pedagogus, skelbia 45 proc. dalyvavimą ir pabrėžia prastas darbo sąlygas, mažus atlyginimus bei „valstybinio švietimo griovimą“.
Vyriausybė susiduria su didžiausiu išbandymu nuo pensijų reformos protestų
Ši mobilizacija laikoma didžiausiu iššūkiu naujai paskirtam ministrui pirmininkui Sébastien Lecornu, kuris ką tik pradėjo derybas su opozicija dėl 2026 metų biudžeto. Tai pirmas kartas nuo 2023 metų pensijų reformos, kai visos profesinių sąjungų konfederacijos susivienijo bendrai akcijai, galinčiai paralyžiuoti šalies gyvenimą – nuo švietimo ir transporto iki energetikos, atliekų surinkimo bei net žiniasklaidos.
Anot vidaus reikalų ministro pareigas paliekančio Bruno Retailleau, saugumo tarnybos ruošiasi galimiems smurto protrūkiams: skaičiuojama, kad protestuose gali dalyvauti nuo 5 iki 10 tūkst. kairiųjų aktyvistų. Visos šalies mastu dislokuota apie 80 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų, iš jų itin gausios pajėgos – Paryžiuje. Policijos vadovas Laurent’as Nuñezas perspėjo, kad kairiųjų grupės gali bandyti infiltruotis į profesinių sąjungų eitynes, todėl paragino protestų maršrutais esančių parduotuvių savininkus uždaryti verslus ir apsaugoti vitrinas.
Naujasis premjeras bandė nuraminti visuomenę, atšaukdamas vieną iš labiausiai nepopuliarių priemonių – dviejų valstybinių švenčių naikinimą, tačiau neatsitraukė nuo kitų planų. Tarp jų — nedarbo išmokų reforma, pensijų atsiejimas nuo infliacijos ir didesni pacientų mokėjimai už sveikatos priežiūrą. Lecornu dabar turi įrodyti, kad jo kabinetas gali išlaikyti padėtį kontroliuojamą, kai visuomenė masiškai reiškia pasipiktinimą gatvėse.
Taupymo priemonių priežastis – kritinė valstybės finansų padėtis
Protestų centre – vis labiau trūkinėjanti Prancūzijos viešųjų finansų sistema. Pernai biudžeto deficitas siekė 5,8 proc. BVP, beveik dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos nustatyta 3 proc. riba, o valstybės skola viršijo 3,3 trln. eurų, tai yra apie 114 proc. šalies ekonomikos dydžio. Ankstesnis premjeras F. Bayrou dar vasarą pristatė planą iki 2026 m. sumažinti valstybės išlaidas 44 mlrd. eurų, teigdamas, kad „drastiškų karpymų išvengti neįmanoma“.
„Jei reikia taupyti, vyriausybė turėtų pradėti nuo mokesčių lengvatų turtingiausiems naikinimo, o ne nuo eilinių žmonių“, – naujienų portalui „Euractiv“ sakė Denis Brean iš CGT metalurgų sąjungos. Jis griežtai kritikavo „211 mlrd. eurų valstybės paramos, nukreiptos į privačias įmones“.
Tuo tarpu Karibų saloje Martinikoje – Prancūzijos užjūrio teritorijoje – vandens tiekimas 150 tūkst. gyventojų buvo laikinai nutrauktas, kai, kaip įtariama, protestuotojai tyčia užsuko pagrindinį vandentiekio vožtuvą; tiekimas jau atkurtas, tačiau užfiksuotas ir antras mėginimas sabotuoti sistemą.
Šiandienos protestai kilo praėjus vos savaitei po ankstesnės rugsėjo 10-osios akcijos „Blokuoti viską“, kai prieš E. Macrono politiką protestavo apie 200 tūkst. žmonių. Tuomet policija sulaikė beveik 300 asmenų ir naudojo ašarines dujas. Dabar profsąjungos žada, kad mobilizacija tęsis, kol valdžia atsisakys planų karpyti išmokas ir viešąsias paslaugas.
