Europos Parlamentas spalį svarstys du nepasitikėjimo balsavimus prieš Ursulą von der Leyen
Europos Parlamentas spalio 6–9 dienomis planuoja surengti debatus ir balsavimą dėl dviejų atskirų nepasitikėjimo rezoliucijų iškeltų Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Kaip rašoma Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos vidaus laiške, kurį gavo „Politico“, iniciatyvas pateikė dvi ideologiškai priešingos politinės grupės: dešiniųjų „Patriotai už Europą“ ir kairės „The Left“.
Abi grupės savo siūlymus pateikė rugsėjo 10 dieną vidurnaktį, tiksliai praėjus dviem mėnesiams nuo ankstesnio balsavimo dėl pasitikėjimo, kaip numato Parlamento taisyklės. Pasak pareigūnų, „Patriotai“ pateikė dokumentus 20 sekundžių anksčiau už „The Left“. Abi iniciatyvos pasirodė vos kelios valandos po U. von der Leyen metinės kalbos apie padėtį Sąjungoje Strasbūre[1].
Tai bus pirmas kartas Europos Parlamento istorijoje, kai tame pačiame plenariniame posėdyje bus svarstomi du skirtingi nepasitikėjimo siūlymai. Parlamento atstovė spaudai Delphine Colard nurodė, kad galutinį darbotvarkės planą frakcijų vadovai tvirtins spalio 1 dieną.
Tikėtina, kad spalio 6 dieną įvyks bendra diskusija, o spalio 9 dieną ir du atskiri balsavimai. „Patriotai“ sieks balsuoti pirmieji, nes jų siūlymas buvo užregistruotas keliomis sekundėmis anksčiau.
Dešinės ir kairės kritika skiriasi, tačiau abi grupės kaltina Komisijos vadovę neveiklumu
„Patriotai už Europą“ savo siūlyme teigia, kad U. von der Leyen vadovaujama Komisija neskaidriai ir neatskaitingai vykdo prekybos politiką. Jie ypač kritikuoja ES ir JAV prekybos susitarimo gaires bei 2024 metų gruodį pasirašytą ES ir Mercosur laisvosios prekybos sutartį. Grupę sudaro 85 nariai, tarp jų — ir Jordonui Bardellai artimi politikai[2].
„The Left“ siūlyme taip pat kritikuojama Komisijos prekybos politika, tačiau daugiausia dėmesio skiriama U. von der Leyen kaltinimui neveiklumu Izraelio karo Gazoje atžvilgiu. Grupės bendrapirmininkė Manon Aubry pareiškė, kad nors U. von der Leyen metinėje kalboje paskelbė ketinanti siūlyti sankcijas Izraelio ministrams ir naujakuriams, tai esą „nieko nekeičia“.
„Nesiėmėte jokių realių sankcijų, o jūsų šiandieninis pranešimas nieko nepakeičia. Susidūrus su genocidu negali būti pusinių priemonių“, sakė M. Aubry. Abi grupės surinko po 72 parašus — tiek reikia, kad praėjus dviem mėnesiams nuo ankstesnio balsavimo būtų galima inicijuoti naują. Jeigu bent viena rezoliucija būtų priimta, U. von der Leyen turėtų sugrįžti į Parlamentą aiškintis dėl savo vadovavimo Komisijai.
Nepasitikėjimo balsavimų sėkmė priklausys nuo didžiųjų frakcijų, nors jų parama kol kas neaiški
Ankstesnis balsavimas dėl U. von der Leyen išlikimo vyko liepos 10 dieną, po „Pfizergate“ skandalo, ir ji tuomet tik per plauką išvengė nušalinimo. Dabar jai vėl gresia iššūkis, tačiau šįkart iš dviejų skirtingų ideologinių stovyklų.
Be „The Left“ 46 narių, jų siūlymą pasirašė airių socialistas Aodhánas Ó Ríordáinas, aštuoni žaliųjų atstovai iš Italijos ir Ispanijos, taip pat nepriklausomi nariai iš Slovakijos socialdemokratų partijos „SMER“ bei Vokietijos radikalios kairės — „Die Partei“ ir Sahros Wagenknecht aljanso. M. Aubry apgailestavo, kad visa kairė nesutiko jungtis prie siūlymo, ir kritikavo žaliuosius bei socialistus dėl „drąsos stokos“.
U. von der Leyen pabrėžė, kad sieks išlaikyti trapią provakarietišką koaliciją, sudarytą iš Europos liaudies partijos, socialistų, liberalų, o kartais ir žaliųjų bei konservatorių. Kad nepasitikėjimo rezoliucija būtų priimta, ją turi palaikyti du trečdaliai balsavusiųjų ir dauguma visų Europos Parlamento narių. Tikėtina, kad iniciatyvos bus svarstomos jau spalio pradžioje, tačiau jų sėkmė labai priklausys nuo to, ar joms pavyks perkalbėti bent dalį didžiųjų frakcijų narių.
