Ukrainos dronai smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, sukeldami gaisrą ir sprogimus
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos dronai atakavo Kirishi naftos perdirbimo gamyklą Rusijos šiaurės vakarų Leningrado srityje, pranešė ir Ukrainos kariuomenė, ir Rusijos pareigūnai. Tai viena iš trijų didžiausių naftos gamyklų Rusijoje, kasdien perdirbanti daugiau kaip 350 tūkst. barelių žaliavinės naftos ir per metus pagaminanti apie 18 mln. tonų produkcijos. Objektą valdo Rusijos naftos koncernas „Surgutneftegas“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad gamykloje kilo sprogimai ir gaisras, taip pat paviešino nuotrauką, kurioje matyti dūmai ir liepsnos nakties danguje. Leningrado srities gubernatorius Alexander Drozdenko teigė, kad virš Kirishi buvo numušti trys dronai, o gaisrą sukėlė jų nuolaužos. Pasak jo, niekas nežuvo ir nenukentėjo, o gaisras buvo užgesintas. Rusijos pareigūnai nenurodė, kokio masto žalą patyrė objektas.
Ataka prieš Kirishi įvyko tuo metu, kai Rusija fiksuoja benzino trūkumą, kurį lėmė ir sezoniškai išaugusi paklausa, ir dažnėjantys Ukrainos smūgiai. Keliuose regionuose degalinėse benzinas visiškai išseko, vairuotojai laukia ilgose eilėse, o pareigūnai įvedė normavimą ar visai sustabdė prekybą. Praėjusią savaitę Rusija paskelbė visišką benzino eksporto draudimą iki rugsėjo 30 d. ir dalinį draudimą tarpininkams bei prekybininkams iki spalio 31 d.
D. Trumpas grasina muitais NATO sąjungininkams, jei šie nesiliaus pirkę rusiškos naftos
Kirishi ataka įvyko kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą perspėjo Vašingtono NATO sąjungininkus, kad, jei jie nesiliaus pirkti rusiškos naftos, jiems gali būti taikomi 50–100 procentų muitai. D. Trumpas teigė, kad būtina „užsmaugti vieną pagrindinių Rusijos karo Ukrainoje finansavimo šaltinių“, kad Kremlius būtų priverstas sėsti prie derybų stalo.
Prezidentas pastaraisiais mėnesiais jau buvo susitikęs tiek su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas įgyvendinti pažadą užbaigti karą, tačiau išreiškė nepasitenkinimą lėta pažangos eiga. Jis taip pat pareiškė, kad JAV sankcijos Rusijai bus įvestos tik tuo atveju, jei visos NATO šalys sąjungininkės sutiks visiškai nutraukti rusiškos naftos importą ir įves nuosavas priemones.
Tuo metu Ukraina tvirtina, kad smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai yra strategiškai svarbūs, nes ši pramonė tiesiogiai finansuoja Kremliaus karo veiksmus. Ukrainos kariuomenė teigia toliau taikysis į infrastruktūrą, kuri naudojama kariams, degalams ir amunicijai tiekti į frontą.
Dronų ir raketų mūšiai danguje tęsiasi, NATO stiprina rytinį flangą
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad naktį jos oro gynyba numušė 361 Ukrainos droną, keturias valdomas oro bombas ir raketas iš JAV gamybos HIMARS sistemų. Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi vieną balistinę raketą ir 164 įvairių tipų dronus. Abi pusės pastaruoju metu vis dažniau taikosi į energetikos ir transporto infrastruktūrą, o Rusija kartu vykdo intensyvų puolimą Ukrainos rytuose ir testuoja hipergarsines „Zircon“ raketas.
Be smūgio Kirishi gamyklai, Leningrado srityje sekmadienio rytą taip pat nuvažiavo nuo bėgių du krovininiai traukiniai, vienas mašinistas žuvo, o vakarinėje Oryolio srityje susprogdintas geležinkelio ruožas pražudė tris žmones. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už šiuos incidentus, tačiau jos kariuomenė teigia toliau atakuojanti objektus, naudojamus Rusijos karių, degalų ir amunicijos gabenimui į frontą.
Tuo pat metu Rumunija pranešė, kad vienas Rusijos dronas pažeidė jos oro erdvę per atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą. Į orą pakilę Rumunijos naikintuvai nesugebėjo numušti žemai skridusio drono, kol šis nepaliko šalies teritorijos. Lenkija dėl Rusijos smūgių uždarė oro uostą Lublino mieste ir pakėlė naikintuvus — tai įvyko praėjus trims dienoms po to, kai ji kartu su NATO sąjungininkais numušė kelis Rusijos dronus savo oro erdvėje.
NATO generalinis sekretorius Mark Rutte penktadienį paskelbė naują iniciatyvą „Eastern Sentry“, skirtą sustiprinti rytinio flango apsaugą. Pasak jo, artimiausiomis dienomis vyks plataus masto karinės pratybos, prie kurių prisidės Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija.
