Finansų ministras: naujų mokesčių nebus, bet galimas esamų tarifų didinimas dėl gynybos ir geopolitinės įtampos
Paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad nors naujų mokesčių įvesti neplanuojama, visiškai atmesti esamų mokesčių didinimo galimybės negalima. Pasak jo, mokesčių sistema turi išlikti lanksti, nes geopolitinė įtampa ir galimi pasaulinės ekonomikos sukrėtimai gali priversti koreguoti fiskalinę politiką. Kitų metų biudžeto deficitas sieks 3 proc. BVP, daugiausia dėl didėjančių gynybos išlaidų.
Prognozuojama, kad šalies BVP augs 3 proc., atlyginimai didės apie 7 proc., o minimalus mėnesinis atlyginimas – apie 11 proc. Ministras tikisi, kad socialinės išmokos taip pat bus didinamos, nors dėl jų augimo tempo dar diskutuojama[1].
Naujoji Vyriausybė yra pažadėjusi nebeįvesti naujų mokesčių, išskyrus bankams, ir laikinai stabdyti dyzelino akcizų kėlimą. Šią vasarą priimti mokesčių pakeitimai pakėlė gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir PVM tarifus, įvedė cukraus ir draudimo mokesčius bei padidino pelno mokesčio tarifą – surinktos papildomos lėšos bus nukreiptos gynybai.
Vyriausybė taip pat ketina griežtinti kovą su šešėline ekonomika ir užkirsti kelią PVM grobstymui, o pažadas mažinti PVM šviežioms daržovėms ir vaisiams yra atsisakytas.
PVM lengvata vaisiams ir daržovėms būtų prekybos centrų rėmimas?
Tuo tarpu praėjusią savaitę K. Vaitiekūnas atvirai pasisakė prieš PVM lengvatą vaisiams ir daržovėms, pabrėždamas, kad jos atsisakyta naujosios Vyriausybės programoje ir jo iniciatyva. Pasak ministro, tokios lengvatos neveiksmingos – jos realiai mažina biudžeto pajamas, tačiau nauda atitenka prekybos tinklams, o ne vartotojams[2].
Finansų ministerija remiasi kitų šalių pavyzdžiais, rodančiais, kad sumažinti PVM tarifai labiau didina prekybininkų pelną nei mažina kainas.
Šių metų pavasarį kelių frakcijų parlamentarai siūlė nuo 2026 m. taikyti 5 proc. PVM tarifą vaisiams, daržovėms ir uogoms, tačiau Vyriausybė tam nepritarė.
Panašūs siūlymai buvo teikti ir anksčiau – 2017 m., kai ūkininkus smarkiai paveikė liūtys, siūlyta trejus metus taikyti 5 proc. tarifą, bet Finansų ministerija įspėjo, kad tai kainuotų 135 mln. eurų biudžeto pajamų. 2018 m. buvo svarstyta įtvirtinti 9 proc. tarifą, tačiau tuometinis Seimo vadovas Saulius Skvernelis abejojo, ar tokia priemonė sumažintų kainas vartotojams.
Naujosios Vyriausybės planai verslui: bankų mokestis, akcizo stabdymas kurui ir grynųjų limitų peržiūra
20-osios Vyriausybės programa atneša kelias svarbias naujienas verslui ir ekonomikai. Naujoji valdžia žada galvoti apie finansinio stabilumo mokestį bankams, nors dabartinis laikinas solidarumo įnašas galimai bus panaikintas. Kartu atsisakoma anksčiau žadėtos PVM lengvatos šviežioms daržovėms ir vaisiams[3].
Programoje numatyta laikinai sustabdyti akcizo didinimą degalams, tačiau toliau planuojama kelti akcizus tabakui, alkoholiui ir elektroninėms cigaretėms, atsižvelgiant į jų įperkamumą. Dar viena nauja iniciatyva – iš naujo peržiūrėti grynųjų pinigų sandorių limitus, galimai juos padidinant nuo dabartinių 5 tūkst. eurų iki 15–20 tūkst. eurų.
Taip pat ketinama įvertinti verslo formų teisinį reglamentavimą ir galimai sumažinti jų skaičių. Smulkiojo verslo ombudsmeno steigimo planų atsisakyta, o papildomai bus svarstoma kelti ribą, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju.
