Jairas Bolsonaras atsidurs kalėjime: teisėjų dauguma nubalsavo už nuteisimą pagal penkis kaltinimus
Brazilijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį skyrė buvusiam prezidentui Jairui Bolsonaro 27 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Sprendimas priimtas po to, kai keturi iš penkių teisėjų pripažino jį kaltu dėl bandymo neteisėtai išlaikyti valdžią po pralaimėjimo Luizui Inacio Lulai da Silvai 2022 metų rinkimuose.
Teisėja Carmen Lucia pabrėžė, kad egzistuoja gausūs įrodymai, jog J. Bolsonaras veikė „siekdamas griauti demokratiją ir institucijas“. Vis dėlto vienas iš teisėjų, Luizas Fuxas, balsavo už jo išteisinimą, teigdamas, kad kaltinimai nepagrįsti.
Buvęs prezidentas šiuo metu yra namų arešte. Jis pripažintas kaltu pagal penkis kaltinimus, tarp jų — „nusikalstamos organizacijos“ vadovavimas ir sąmokslas nuversti L. Lulą. Už tai jam grėsė iki 40 metų įkalinimo.
Kartu su J. Bolsonaro kaltais pripažinti ir septyni jo bendražygiai: buvęs gynybos ministras ir 2022 m. rinkimų bendražygis Walteris Braga Netto, kitas buvęs gynybos ministras Paulo Sergio Nogueira, prezidento adjutantas Mauro Cid, karinį patarėją ėjęs Augusto Heleno Ribeiro, buvęs teisingumo ministras Andersonas Torresas, buvęs karinio laivyno vadas Almir Garnier Santos bei buvęs policininkas Alexandre Ramagemas.
Netikėta bausmė, bet dar ne galutinis sprendimas
J. Bolsonaro nuteisimas buvo paskelbtas anksčiau nei tikėtasi — galutinę išvadą teisėjai turėjo priimti penktadienį. „Tai nepaprastai reikšminga ir kartu netikėta“, – sakė Brazilijoje esanti žurnalistė Lucia Newman. Pasak jos, teismas vos prieš kurį laiką išklausė paskutinį nuosprendį, o tuomet teisėjai ėmė skaičiuoti bausmės dydį.
Vis dėlto nuosprendis dar gali būti ginčijamas. „Turime nepamiršti, kad tai gali neįsigalioti iš karto. J. Bolsonaro advokatai ir kitų septynių kaltinamųjų gynėjai dar turi tam tikrą teisinę erdvę“, – pridūrė L. Newman.
Parlamente jau įregistruotas amnestijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama J. Bolsonarą atleisti nuo atsakomybės. Tai dar labiau sustiprina ginčus dėl bylos teisėtumo ir galimų politinių pasekmių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį procesą pavadino „raganų medžiokle“. Jis paskelbė 50 proc. muito tarifus Brazilijai, įvedė sankcijas bylai pirmininkavusiam teisėjui Alexandre’ui de Moraesui ir atšaukė daugumos Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjų vizas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas „atitinkamai reaguos į šią raganų medžioklę“.
J. Bolsonaro politinis palikimas — įniršusi visuomenė
J. Bolsonaro politinė karjera visada buvo lydima ginčų. Buvęs kariuomenės kapitonas niekada neslėpė simpatijų Brazilijos karinei diktatūrai, kuri 1964–1985 metais nusinešė šimtus gyvybių. Jis yra sakęs, kad šalis pasikeis tik tuomet, „kai prasidės pilietinis karas ir bus padaryta tai, ko nepadarė kariniai režimai: nužudyta 30 tūkstančių“.
2018 metais jo antielitinis tonas, sustiprėjęs po „Car Wash“ korupcijos skandalo, padėjo jam iškilti į prezidentus, kartu į parlamentą atvesdamas dešimtis kraštutinių dešiniųjų politikų. Tačiau 2022-aisiais J. Bolsonaro pralaimėjo L. Lulai, nors pats teigė turįs tik tris galimybes: „būti suimtam, nužudytam arba laimėti“.
Nepaisant teismo sprendimo ir draudimo kandidatuoti iki 2030 metų, J. Bolsonaro skelbia ketinantis dalyvauti 2026 metų prezidento rinkimuose. Jo rėmėjai šį verdiktą vadina politiniu susidorojimu. Praėjusį savaitgalį Brazilijoje į gatves išėjo apie 40 tūkstančių žmonių, protestavusių prieš teismo sprendimą ir reiškusių palaikymą buvusiam prezidentui.
