NASA įspėja, kad milžiniški žmonijos projektai gali paveikti Žemės sukimąsi
NASA mokslininkai paskelbė netikėtą ir stulbinančią išvadą: milžiniški žmonių sukurti inžineriniai projektai gali paveikti Žemės sukimąsi ir turėti sunkiai prognozuojamų pasekmių visai planetos aplinkai. Agentūra kaip pavyzdį pateikė Kinijos Trijų Tarpeklių užtvanką, didžiausią hidroelektrinę pasaulyje, kurios dydis ir svoris, kaip įspėjama, gali subtiliai paveikti mūsų planetos dinamiką[1].
2005 metais NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Benjaminas Fongas Chao nurodė, kad didelio masto vandens telkiniai gali nežymiai pakeisti Žemės sukimąsi, panašiai kaip žemės drebėjimai ar dideli masės persiskirstymai. Pasak NASA, šis poveikis primena čiuožėją, kuris keičia savo sukimosi greitį keisdamas rankų padėtį — tik čia sukimosi ašį veikia trilijonai tonų vandens.
Skaičiuojama, kad užpildytas Trijų Tarpeklių užtvankos rezervuaras, talpinantis apie 10,6 trilijono galonų vandens, gali pailginti parą maždaug 0,06 mikrosekundės ir vos pastebimai pakeisti Žemės formą. Nors šis pokytis atrodo menkas, jis parodo, kokia jautri yra mūsų planetos pusiausvyra.
2004 metų žemės drebėjimas Indijos vandenyne ją sutrikdė labiau — parą sutrumpino net 2,68 mikrosekundės. NASA teigia, kad tokie atvejai gali kauptis: kiekvienas atskiras poveikis atrodo nežymus, bet jų visuma ilgainiui gali paveikti Žemės sukimąsi, klimatą ir geofizinį stabilumą.

Tibete statoma nauja Motuo užtvanka kelia aplinkosaugos ir geopolitinių padarinių grėsmę
Kol mokslininkai įspėja apie Trijų Tarpeklių užtvankos poveikį visai planetai, Kinija pradėjo dar didesnį projektą. Tibeto plokščiakalnyje jau statoma Motuo užtvanka, kuri, kaip prognozuojama, galėtų tapti galingiausia hidroelektrine pasaulyje ir gaminti iki 60 gigavatų elektros — beveik trigubai daugiau nei garsioji Trijų Tarpeklių užtvanka.
Rugpjūtį oficialiai patvirtinto projekto vertė siekia apie 165 mlrd. JAV dolerių, o jo mastas sukėlė susirūpinimą dėl galimų aplinkosauginių, humanitarinių ir geopolitinių padarinių visame regione. Motuo užtvanka statoma prie Jarlung Cangpo upės, kuri iš Tibeto teka į Indiją kaip Brahmaputra, o toliau į Bangladešą[2].
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, nuo šios upės ir jos intakų geriamajam vandeniui, žemės ūkiui ir pragyvenimui priklauso daugiau nei 1,8 mlrd. žmonių. Tai reiškia, kad Motuo užtvanka yra ne tik vidaus infrastruktūros objektas, bet ir strateginis vandens išteklių kontrolės įrankis.
Tarptautinė kampanija už Tibetą skaičiuoja, kad per pastaruosius dešimtmečius dėl hidroenergetinių projektų Tibete jau buvo perkelta apie 120 tūkst. žmonių, daugiausia etninių tibetiečių, ir įspėja, jog nauji projektai gali priversti išsikelti iki milijono gyventojų. Tuo pat metu mokslininkai perspėja, kad dėl klimato kaitos Himalajų upių tėkmė tampa vis nestabilesnė, o didžiulės užtvankos, statomos seismiškai aktyviame regione, gali dar labiau padidinti katastrofų riziką.
Regionas nerimauja dėl Kinijos planų, o NASA ragina vertinti ir ilgalaikį poveikį
Indija ir Bangladešas su nerimu stebi Motuo projektą, baimindamosi dėl galimo poveikio vandens srautams žemupyje. Nors Pekinas tikina, kad užtvanka „neturės neigiamo poveikio“ kaimyninėms šalims, Naujojo Delio pareigūnai primena, jog Brahmaputra yra strateginės reikšmės išteklius, ir įspėja, kad „šalis negali leisti sau jokių netikėtumų iš aukštupio“.
Indijos ekspertai teigia, kad net vien galimybė kontroliuoti upės tėkmę suteiktų Kinijai reikšmingą geopolitinį svertą Pietų Azijoje, net jei Pekinas tiesiogiai juo ir nesinaudotų. Tuo pat metu Kinijos Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos vadovas Zhengas Shanjie paskelbė planus dar labiau plėsti laivybos kanalus Trijų Tarpeklių komplekse, taip dar padidindamas šios milžiniškos konstrukcijos svorį ir mastą[3].
NASA mokslininkai pabrėžia, kad tokie projektai turi būti vertinami ne tik pagal ekonominę naudą, bet ir pagal poveikį Žemės fiziniams procesams. Pasak jų, kuo didesnius statinius žmonija kuria, tuo didesnė atsakomybė jai tenka už mūsų planetos stabilumą ateities kartoms.
Milžiniški projektai, nuo Trijų Tarpeklių užtvankos iki planuojamos Motuo hidroelektrinės, tampa išbandymu, ar žmonija pajėgi suderinti technologinį progresą su atsakomybe už visos Žemės sistemos darną.