Ukrainietės Irynos Zarutskos nužudymas sukrėtė visuomenę ir paskatino milijoninę freskų kampaniją
Rugpjūčio 22-osios vakarą 23-ejų Iryna Zarutska, pabėgusi nuo karo Ukrainoje, buvo mirtinai subadyta traukiniu keliaudama namo po darbo picerijoje Šarlotės mieste, Šiaurės Karolinoje. Merginai į kaklą buvo smogta tris kartus. Žudiku kaltinamas 34 metų Decarlosas Brownas jaunesnysis tuo metu buvo benamis, anksčiau teistas net 14 kartų nuo 2007 m., o sausį vėl paleistas į laisvę be užstato[1].
Žiaurią ataką, kurią fiksavo kelios vaizdo stebėjimo kameros, žmonės internete pavadino nepakeliamai žmogiška. Paskelbtame įraše matyti, kaip I. Zarutska sėdasi priešais vyrą, įsijungia ausines, naršo telefone.
Po keturių minučių Brownas išsitraukia peilį, atsistoja, griebia sėdynės atramą ir tris kartus smogia Zarutskai į kaklą. Ji suklumpa ant grindų per 15 sekundžių. Vaizdo įraše nematyti, kad tarp jų būtų buvę kokių nors sąveikų.
Zarutska pabėgo iš Ukrainos 2022 m. kartu su motina, seserimi ir broliu. JAV ji dirbo picerijoje, siekė tapti veterinarijos gydytojo asistente, mokėsi Rowan-Cabarrus bendruomenės koledže. Artimieji pasakojo, kad ji buvo menininkė, mylėjo gyvūnus, džiugino aplinkinius savo skulptūromis ir piešiniais. „Tiesiog turėjo auksinę širdį“, – sakė šeimos draugas Lonnie.
Vaizdo įrašas išprovokavo pyktį, politikų reakcijas ir raginimus keisti sistemą
Po atakos socialiniuose tinkluose kilo įniršis, ypač po to, kai įrašą pakartotinai pasidalijo Elonas Muskas. Prezidentas Donaldas Trumpas pavadino žudiką „bepročiu, pamišėliu“ ir sakė: „Tai tiesiog neįmanoma žiūrėti. Ji tiesiog sėdi ten.“ Jis pareiškė užuojautą šeimai ir žadėjo kovoti su smurtu.
Šarlotės merė Vi Lyles pirmiausia pasmerkė sistemines mentalinės sveikatos spragas, o vėliau sulaukė kritikos už per vėlai paminėtą aukos vardą. „Tai tragiška situacija, kuri atskleidžia, kaip prastai veikia visuomeninės saugos ir psichikos sveikatos sistemos“, – rašė ji.
Tuo metu Respublikonų atstovė Elise Stefanik ir senatoriė Marsha Blackburn pateikė įstatymo projektą, kuris uždraustų paleidimus be užstato Vašingtone ir visoje šalyje. Šiaurės Karolinos gubernatorius Joshas Steinas paskelbė sieksiantis padidinti finansavimą policijai[2].
Susirūpinimą sustiprino tai, kad Brownas po 5 metų kalėjimo už apiplėšimą nebesugebėjo funkcionuoti visuomenėje. Jo sesuo CNN pasakojo, kad brolis sirgo paranoidine šizofrenija, tikėjo, kad jam implantuotos mikroschemos, girdėjo balsus. „Tą vakarą jis tiesiog palūžo. Turėjo psichikos priepuolį“, – sakė ji.
Motina Michelle Dewitt teigė, kad kelis kartus bandė sūnų patalpinti į ilgalaikę gydymo įstaigą, bet nesėkmingai. „Sistema jį pavertė benamiu be priežiūros. Ir tai baigėsi mirtimi“, – sakė ji.
I. Zarutskos atminimui kuriamos freskos, paramos iniciatyvas palaiko ir E. Muskas
Kaip kadaise George’o Floydo nužudymas paskatino sienų tapybos bangą, dabar amerikiečius įkvepia Zarutskos istorija. Technologijų įmonės „Intercom“ vadovas Eoghanas McCabe’as paskelbė apie 500 tūkst. dolerių vertės stipendijas menininkams, kurie sukurs freskas su Zarutskos atvaizdu JAV miestuose.
Kitą rytą jis pranešė gavęs finansavimą 300 freskų ir sulaukęs 800 menininkų pasiūlymų. Elonas Muskas pažadėjo skirti 1 mln. dolerių, o prie iniciatyvos prisidėjo ir kontroversiškas influenceris Andrew Tate’as prisdėdamas tokia pat suma.
Parama renkama ir per GiveSendGo kampaniją pavadinimu „Iryna Zarutska nesirinko būti kankine“. Ji jau surinko daugiau kaip 81,808 dolerių iš rėmėjų. McCabe’as žada, kad visos jo iniciatyva surinktos lėšos bus skiriamos teisėtam ir kokybiškam freskų įrengimui matomose vietose. O kita paramos suma — Irinos šeimai[3].
Menininkai kviečiami teikti paraiškas freskų stipendijoms artimiausiomis dienomis. Dalis jų jau siunčia eskizus McCabe’ui tiesiogiai per X tinklą. Irinos socialiniuose tinkluose plūsta komentarai kaip neteisinga buvo, kad ji neteko gyvybės būtent taip.
Zarutskos netektis ne tik sukrėtė, bet ir suvienijo žmones visoje šalyje — nuo menininkų iki politikų. Jos atvaizdas netrukus atsiras ant šimtų sienų visoje Amerikoje. Tai tylus, bet galingas atsakas žmogžudystei, kuri niekada neturėjo įvykti.
