Prancūziją paralyžavo protestai: tūkstančiai demonstrantų blokuoja kelius ir degina šiukšlių konteinerius
Trečiadienio rytą visoje Prancūzijoje kilo plataus masto protestai, per kuriuos gyventojai blokavo greitkelius, geležinkelių stotis ir degalines, o kai kur — padegė transporto priemones. Judėjimas „Bloquons Tout“ („Blokuokime viską“) kilo vasarą dešiniųjų interneto bendruomenėse, bet greitai išplito per socialinius tinklus ir buvo perimtas kairiųjų, antifašistinių bei anarchistinių grupių.
Šiuo metu prie protestų prisijungė ir kairiosios politinės partijos bei galingos profsąjungos, įskaitant CGT ir SUD. Vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau paskelbė, kad tvarkai palaikyti mobilizuota 80 tūkstančių policijos pareigūnų ir žandarų. Tiek jų Prancūzija nematė nuo „Geltonųjų liemenių“ sukilimo 2018 metais.
Iki trečiadienio vidurdienio buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, iš jų 95 — Paryžiuje ir dar aštuoni sostinės apylinkėse. Policija panaudojo ašarines dujas prie Gare du Nord stoties, kur nuo pat ryto buvo susirinkę šimtai žmonių, skanduojančių „Macronai, atsistatydink“.
Rytinėje Paryžiaus dalyje, prie Porte de Montreuil, protestuotojai uždegė šiukšlių konteinerius ir mėgino blokuoti tramvajaus bėgius, tačiau pareigūnai greitai pašalino kliūtis ir išvaikė minią. Šiaurės Prancūzijoje buvo užblokuotas „Amazon“ sandėlio įėjimas, o didžiuosiuose miestuose, Lione, Marselyje, Tulūzoje, kilo barikados.
Vakarų mieste Renas buvo padegtas autobusas, o pietvakariuose dėl padegtų elektros kabelių sutriko geležinkelio eismas. Protestai smarkiai trikdė susisiekimą ir dėl to, kad prie jų prisijungė kai kurios pagrindinės transporto profsąjungos. Prie vienos Paryžiaus gimnazijos policija susirėmė su moksleiviais, kurie buvo užblokavę įėjimą — pasak jaunimo organizacijos „Le Poing Levé“ atstovės Arianos Anemoyannis, „policija privertė atidaryti duris ir panaudojo ašarines dujas“.
Protestai kilo po vyriausybės žlugimo ir gilėjančio nepasitikėjimo politine sistema
Protestų banga įsiplieskė vos dviem dienoms praėjus po Prancūzijos premjero François Bayrou vyriausybės griūties. Ji žlugo Nacionalinėje Asamblėjoje po nepasitikėjimo balsavimo, kuriame susivienijo tiek dešinė, tiek kairė — bendra opozicija buvo nukreipta prieš F. Bayrou planą sumažinti valstybės biudžetą daugiau nei 50 milijardų eurų.
Tarp numatytų priemonių buvo dviejų nacionalinių švenčių atsisakymas, pensijų įšaldymas 2026 metams bei drastiškas sveikatos apsaugos finansavimo mažinimas. Nors F. Bayrou atsistatydino, visuomenės nepasitenkinimas išliko — protestuotojai dabar taikosi į prezidentą Emmanuelį Macroną.
Dalis jų atvirai reikalauja jo atsistatydinimo ir priešlaikinių rinkimų. Antradienį E. Macronas paskyrė jau penktą premjerą per mažiau nei dvejus metus — ilgametį sąjungininką Sébastieną Lecornu. „Privalome keistis. Susitiksiu su pagrindinių politinių partijų atstovais“, – per perdavimo ceremoniją pažadėjo S. Lecornu.
Tačiau daugelis protestuotojų jaučiasi nuo politinio elito atitrūkę ir priversti aukotis dėl jų klaidų. „Mes čia, net jei Macronas mūsų nenori“, – skandavo susirinkusieji prie stoties. 71 metų Catherine Parrat sakė anksčiau balsavusi už E. Macroną, tačiau dabar jaučianti, kad prezidentui „visiškai nerūpi“, ir skundžiasi per dideliais mokesčiais.
Studentė ir aktorė Marie kalbėjo: „Mes čia tam, kad parodytume Macronui — viskas. Jis negali mūsų ignoruoti.“ Ji taip pat pabrėžė, kad kultūros sektorių paliesiantys karpymai buvo dar viena priežastis prisijungti prie protesto.
Judėjimas „Blokuokime viską“ sparčiai išplito be aiškios lyderystės ir vienija visuomenę
„Bloquons Tout“ nėra vienos organizacijos ar profsąjungos koordinuojamas judėjimas: protestai išplito per „Telegram“ kanalus, „X“ (buvusį „Twitter“) ir kitus socialinius tinklus. Tai padarė juos sunkiai prognozuojamus teisėsaugai. Apklausa, kurią atliko „Ipsos“, rodo, kad 46 proc. prancūzų remia šį judėjimą, įskaitant daugelį kairiųjų, bet ir daugiau nei pusę dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ rinkėjų.
Protestus palaikė dvi pagrindinės profsąjungos: CGT ir SUD. Pastarosios atstovas Ericas Challal, dirbantis SUD Rail-Paryžiuje, sakė, kad jų pyktis „kauptas visą vasarą nuo tada, kai buvo paskelbtas F. Bayrou biudžeto planas. Mums pasakyta dirbti daugiau, nors ir taip vos suduriame galą su galu. Klausytis, kad mes kalti dėl deficito — tiesiog nepakeliama.“
Platesnės streikų bangos numatytos rugsėjo 18 dieną. Artimiausiomis savaitėmis streikus planuoja ir sveikatos apsaugos bei vaistinių darbuotojai, protestuodami prieš mažinamas kompensacijas. Profsąjungos įspėja, kad 6 tūkstančiai iš 20 tūkstančių šalies vaistinių gali būti priverstos užsidaryti.
Kai kurie protestuotojai reikalauja, kad E. Macronas paleistų Nacionalinę Asamblėją ir skelbtų naujus rinkimus. „Laikas Macronui ir kitiems politikams suprasti, kad šįkart mes rimti“, – sakė universiteto studentas Thomas. „Pykstame ant politinės sistemos ir dėl to, kad itin turtingi bei korporacijos nemoka pakankamai mokesčių.“
