D. Trumpo siūlomi muitai Indijai ir Kinijai gali pakeisti karo Ukrainoje eigą?
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paragino Europos Sąjungą įvesti 100 proc. muitus Indijai ir Kinijai, siekiant daryti spaudimą Rusijai ir priversti Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje. Pasak „Financial Times“, šis pasiūlymas buvo išsakytas nuotolinio pokalbio metu tarp JAV ir ES pareigūnų Vašingtone[1].
„Esame pasiruošę veikti jau dabar, bet tik tuomet, jei mūsų europiečiai partneriai žengs kartu su mumis“, – cituojamas vienas JAV pareigūnas.
D. Trumpas ne kartą kritikavo Europą dėl pernelyg lėto atsitraukimo nuo rusiškų energijos išteklių. Nors ES siekia diversifikuoti tiekimą, dar pernai apie 19 proc. viso dujų importo sudarė rusiškos dujos. Jei Briuselis sutiktų su šiuo siūlymu, tai būtų esminis strategijos pokytis, nes iki šiol blokas daugiausia rėmėsi sankcijų politika.
Pasiūlymas pasirodė iškart po Xi Jinpingo, V. Putino ir Indijos premjero Narendros Modi susitikimo, kuriame trys šalys deklaravo artimesnį bendradarbiavimą, bei prieš pat planuojamas ES ir Indijos laisvosios prekybos sutarties derybas.
Įtampa JAV ir Indijos santykiuose išryškėjo nepaisant asmeninės lyderių draugystės
JAV prezidentas pasitelkia tokią muitų taktiką savo politikoje. Praėjusį mėnesį D. Trumpas jau įvedė 50 proc. muitus Indijai, kritikuodamas jos nenorą nutraukti rusiškos naftos importo. Vis dėlto savo socialinio tinklo „Truth Social“ įraše jis rašė:
„Džiaugiuosi galėdamas paskelbti, kad Indija ir JAV tęsia derybas dėl prekybos barjerų mažinimo. Artimiausiomis savaitėmis kalbėsiuosi su savo labai geru draugu, premjeru Modžiu.“
Nepaisant asmeninio ryšio, Indija ir JAV santykiai smarkiai atšalo — ypač po to, kai N. Modi buvo nufotografuotas kartu su V. Putinu ir Xi Jinpingu saugumo viršūnių susitikime. Pats Trumpas tada kandžiai rašė: „Atrodo, praradome Indiją ir Rusiją giliausiai, tamsiausiai Kinijai.“
Analitikai įspėja, kad tokia konfrontacinė linija gali turėti ilgalaikių pasekmių. „Tai viena svarbiausių partnerysčių mūsų sėkmei ir pasaulio stabilumui, bet daug žalos jau padaryta. Jei Indija ir JAV nebebus vienoje pusėje, tai bus labai vienišas pasaulis“, – perspėjo buvęs JAV ambasadorius Indijoje Ericas Garcetti[2].
Agresyvi prekybos politika kelia nerimą partneriams Azijoje ir Europoje
D. Trumpo politika neapsiriboja vien Indija. Pietų Korėjoje kilo pasipiktinimas po incidento, kai Džordžijos valstijoje esančiame „Hyundai“ fabrike buvo sulaikyti šimtai korėjiečių darbuotojų dėl vizų pažeidimų. Žiniasklaidoje pasirodę vaizdai, kaip darbuotojai su grandinėmis vedami iš gamyklos, sukėlė šoką Seule.
„Didėja įsitikinimas, kad JAV elgiasi kaip patyčių vykdytoja, ypač spaudžiant dėl tarifų“, – sakė profesorius Bong Youngshik iš Seulo Yonsei universiteto.
Tuo metu santykiai su Indija tebėra komplikuoti, nes Trumpas nori ją spausti dėl ryšių su Maskva, bet kartu deklaruoja norą išlikti Modi bičiuliu. JAV politikos ekspertai pabrėžia, kad net jei dabartinės įtampos praeitų, dauguma Azijos valstybių įsitikinusios, jog protekcionistinė, vienašališka JAV laikysena tęsis ir pasibaigus Trumpo kadencijai. Tai verčia šalis ieškoti atsvaros Pekine, kuris siekia išnaudoti kiekvieną įtrūkį Vakarų aljanse.
