Saulius Skvernelis neteko Seimo pirmininko posto po pasikeitusios daugumos
Trečiadienį Seimas nubalsavo dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio atleidimo iš parlamento vadovo pareigų. Sprendimas priimtas pasikeitus valdančiajai daugumai – už pasisakė 85 parlamentarai, prieš buvo 17, dar 23 susilaikė. Pats S. Skvernelis posėdyje pabrėžė, kad traukiasi savo noru, ir padėkojo už suteiktą pasitikėjimą.
„Buvo didelė garbė ir malonumas atstovauti Seimui tiek čia, šalyje, tiek užsienyje. Man atrodo, nepadariau gėdos nei jums, nei sau, tas darbas tikrai buvo prasmingas“, – sakė jis, prisimindamas devynis mėnesius parlamento pirmininko poste. Politikas pridūrė, kad darbas vyko konstruktyviai, vyravo kolegiška atmosfera ir pabrėžė, jog linki, kad ir toliau diskusijos neperžengtų etikos ribų.[1]
Juozui Olekui atsiveria kelias į Seimo pirmininko postą
Valdančioji dauguma pasikeitė dar rugpjūtį, kai iš pareigų pasitraukė premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas. Naująją koaliciją sudarė socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ traukėsi, motyvuodama nesuderinamais skirtumais su „Nemuno aušra“.
Dėl šių pokyčių Seimas jau artimiausiu metu ketina rinkti naują pirmininką. Pirmuoju kandidatu laikomas socialdemokratas Juozas Olekas, iki šiol ėjęs pirmojo Seimo vicepirmininko pareigas.
Demokratų frakcijos įtaka mažėja
S. Skvernelis šias pareigas ėjo nuo 2024 metų lapkričio, kai darbą pradėjo naujai išrinktas parlamentas. Netekęs Seimo pirmininko posto, jis grįš į Demokratų frakcijos gretas, kur narių skaičius padidės iki penkiolikos. Tai reiškia, kad partija nepraras savo vietos parlamente, bet jos įtaka taps mažesnė.
Skvernelis, vertindamas laikotarpį poste, pabrėžė kompromisų paiešką ir tai, kad Seimas išvengė vadinamojo politinio „buldozerio“. Jo pasitraukimas žymi naują politinės jėgos etapą, kai valdžios centras persikelia į socialdemokratų rankas.
