Lenkijos oro erdvėje numušti dronai: Varšuva kaltina Rusiją agresija, o NATO pakelia parengtį
Lenkija trečiadienį patvirtino, kad jos oro erdvė buvo pažeista bepiločiais orlaiviais, atskridusiais iš Rusijos atakų zonos Ukrainoje. Keliolika ar net kelios dešimtys drono tipo objektų, kaip įtariama – rusiškos kilmės, buvo užfiksuoti virš rytinių Lenkijos regionų ir kai kurie jų numušti, skelbia šalies ginkluotosios pajėgos.
Lenkijos kariuomenės operacinė vadovybė paskelbė, kad incidentas yra „precedento neturintis Lenkijos oro erdvės pažeidimas“ ir jį įvardijo kaip „agresijos aktą, kėlusį realią grėsmę mūsų piliečių saugumui“.
Premjeras Donaldas Tuskas informavo apie „operaciją, susijusią su daugkartiniais oro erdvės pažeidimais“, ir nurodė, kad yra nuolatinėje ryšio linijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Šiuo metu, anot valdžios, prioritetas skiriamas numuštų objektų paieškai ir įvertinimui, kokio masto tai buvo grėsmė.
Pirmas tiesioginis Lenkijos susidūrimas su Rusijos objektais nuo karo pradžios
Šis įvykis žymi pirmą kartą, kai NATO narė Lenkija tiesiogiai įsitraukė į veiksmus prieš Rusijos karinius objektus nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžios. Reaguodama į grėsmę, Lenkija mobilizavo savo bei sąjungininkų, NATO, aviaciją, o šalies gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas patvirtino, kad potencialiai pavojingi dronai buvo neutralizuoti.
D. Tuskas taip pat buvo atvykęs į įvykio vietą, o Varšuvoje sušauktas skubus Vyriausybės posėdis. Tuo metu oro erdvėje virš rytinių Podlaskės, Liublino ir Mazovijos regionų vyko intensyvūs stebėjimai bei veiksmų koordinavimas.
Dėl saugumo laikinai buvo sustabdytas skrydžių vykdymas Varšuvos Šopeno, Modlino, Liublino bei Žešuvo oro uostuose — pastarasis yra laikomas vienu svarbiausių NATO karinės logistikos centrų pagalbai Ukrainai.
Lietuva reiškia solidarumą, Lenkija stiprina gynybą rytiniame pasienyje
Reaguodama į įvykius, Lietuva išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad „pasikartojantys Rusijos oro erdvės pažeidimai kelia tiesioginę grėsmę žmonių saugumui ir kritinei infrastruktūrai“.
Lietuvos Krizių valdymo centras paskelbė, kad nuo pat Rusijos smūgių prieš Ukrainą pradžios buvo sustiprintas tarnybų budrumas, parengta gyventojų perspėjimo sistema, o kariuomenė ir institucijos veikė pagal suderintus algoritmus.
Tuo metu Lenkijoje įtampa kyla jau kurį laiką: praėjusią savaitę netoli Baltarusijos sienos aptiktos drono nuolaužos, o liepą rusiškas karinis dronas nukrito kukurūzų lauke šalies rytuose. 2022 metais ukrainietiška raketa netyčia nukrito Pietų Lenkijos kaime ir pražudė du žmones.
Lenkija antradienį paskelbė uždaranti rytinę sieną su Baltarusija šiai ruošiantis karinėms pratyboms. Valstybės saugumo tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka įtempta, o oro erdvės pažeidimai bus vertinami kaip tiesioginė grėsmė NATO kolektyvinei gynybai.
Lietuva perspėja: NATO rytinis flangas turi reaguoti ne žodžiais, o pajėgumais
Reaguodami į Lenkijos oro erdvės pažeidimą, aukščiausi Lietuvos vadovai pareiškė, kad Rusijos elgesys įgauna vis pavojingesnes formas, o NATO turi kuo skubiau stiprinti oro gynybą rytiniame flange.
„Rusija sąmoningai plečia savo agresiją, keldama vis didesnę grėsmę Europai. Dronų spiečius virš Lenkijos teritorijos yra dar vienas įrodymas – kaip ir grasinanti retorika NATO rytinio flango atžvilgiu“, – trečiadienio rytą socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis pridūrė, kad „pasaulis privalo sustabdyti agresorių — palaužti jo karo ekonomiką ir gebėjimą naikinti bei žudyti“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragino nedelsti: „Oro gynyba NATO fronto linijoje turi būti nedelsiant sustiprinta.“ Anot jo, vien diplomatinis susirūpinimas nebegali būti atsakas: „Aljansas privalo reaguoti pajėgumais, o ne vien susirūpinimu. Realybė aiški – kol Putinui bus leidžiama tęsti kruviną karą prieš Ukrainą, nė viena šalis – net NATO narė – nėra saugi.“
Ministras taip pat pabrėžė būtinybę taikyti skaudžias sankcijas: „Sankcijos turi smogti į pačią Kremliaus karo ekonomikos šerdį. V. Putinas nesustos, nebent mes jį sustabdysime.“
Lietuva, kaip ir Lenkija, ne kartą registravo atvejus, kai Rusijos dronai ar raketos kirtę NATO oro erdvę. Ši įtampa tęsiasi jau daugiau nei trejus metus nuo invazijos pradžios, o pastarasis incidentas Varšuvoje laikomas vienu rimčiausių tiesioginių saugumo iššūkių Aljansui.
