Ursulos von der Leyen metinė kalba taps išbandymu dėl paramos Ukrainai, gynybos finansavimo ir biudžeto planų
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 10 dieną Europos Parlamente pristatys metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, kuris šiemet laikomas vienu svarbiausių jos politinės karjeros momentų. Kalboje bus aptariama būsima parama Ukrainai, kuri gali siekti 170 mlrd. eurų, taip pat gynybos finansavimas per ateinančius penkerius metus ir artimiausių metų biudžetas.
Nors tradiciškai ši kalba laikoma proga pasidžiaugti pasiekimais ir nubrėžti kryptį, šį kartą U. von der Leyen teks kalbėti turint silpnesnes pozicijas, nes pastaruoju metu ji sulaukė daug kritikos iš įvairių politinių jėgų.
Per savo kadenciją ji sugebėjo įsitvirtinti kaip krizėms atspari vadovė, vadovavusi skiepų pirkimui per pandemiją ir telkusi Bendriją reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau dabar jos autoritetas braška dėl ginčų dėl prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, vidaus politinių nesutarimų ir pasipriešinimo žaliąjam kursui.

Politinis spaudimas ir kritika temdo antrąją kadenciją
Vos prieš metus U. von der Leyen buvo vadinama įtakingiausia pasaulio moterimi, o jos perrinkimas antrajai kadencijai sulaukė daugiau palaikymo, nei tikėtasi. Vis dėlto per kelis mėnesius padėtis apsivertė. Ji vos išvengė nepasitikėjimo balsavimo Europos Parlamente, o opozicija vis stiprėja — jau ruošiami nauji balsavimai.
Dešinieji kaltina ją per dideliu žaliųjų iniciatyvų spaudimu, o kairieji priekaištauja dėl nuolaidų Izraelio atžvilgiu bei vangios klimato politikos. Didžiausias smūgis buvo prekybos susitarimas su Donaldu Trumpu, pagal kurį daugumai Europos prekių JAV rinkoje taikomas 15 proc. tarifas, o amerikietiškos prekės į Europą atkeliauja be muitų.
Be to, Bendrija įsipareigojo iš JAV pirkti energijos išteklių ir dirbtinio intelekto lustų už šimtus milijardų dolerių, o mainais negavo jokių atitinkamų JAV garantijų. Tai sukėlė pasipiktinimą net tarp ištikimiausių jos rėmėjų, kurie kaltina, kad taip pažeidžiama ES strateginė autonomija.
Tikimasi naujų pažadų dėl gynybos, Ukrainos ir ekonomikos ateities
Kalbą Europos Parlamente ji skaitys tuo metu, kai Europos Komisija yra sustiprėjusi institucija, turinti daug galių nuo prekybos iki konkurencijos kontrolės. Per jos vadovavimą buvo įvestos milijardinės baudos technologijų milžinėms, įskaitant „Google“, ir stiprinta parama Ukrainai.
Vis dėlto prezidentas D. Trumpas, supykęs dėl naujausių sankcijų, jau pagrasino įvesti papildomus muitus, o tai dar labiau temdo Europos ir JAV santykius. Kalboje tikimasi naujų pažadų dėl paramos Ukrainai, gynybos finansavimo didinimo, biudžeto priemonių ekonomikos gaivinimui bei planų dėl migracijos, būsto prieinamumo ir dirbtinio intelekto reguliavimo.
„Žmonės nori žinoti ne tik kokias politines iniciatyvas ji pristatys, bet ir kokią nuotaiką, kokią kryptį Europai siūlo ateinantiems metams“, – sakė Europos politikos centro vadovas Fabian Zuleegas.
Rugsėjo 10 dieną 10 valandą kalba bus tiesiogiai transliuojama, o visuomenė kviečiama rinktis į Europos namus ir stebėti šį metinį pranešimą, kuris gali nulemti ne tik U. von der Leyen, bet ir visos Europos Sąjungos politinę ateitį.