Lietuva pasirengusi svarstyti karių siuntimą į Ukrainą, bet kartu reikalautų stipresnio NATO užnugario
Lietuva neatmeta galimybės prisidėti prie būsimos taikos palaikymo misijos Ukrainoje, tačiau tokį sprendimą sietų su papildomų sąjungininkų pajėgumų dislokavimu mūsų šalyje. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis aiškina, kad siųsdama savo karius, Lietuva kartu siektų kompensacijos, kad nebūtų pažeista šalies gynybos ir atgrasymo sistema. Anot jo, dėl to būtų deramasi tiek NATO formatu, tiek su atskiromis partnerėmis.
Diskusijos dėl tarptautinės misijos Ukrainoje įsibėgėjo praėjusią savaitę, kai 26 Vakarų valstybės pareiškė pasirengusios remti šios šalies saugumo garantijas, jei tik bus pasiektas ugnies nutraukimas. Rugpjūtį prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad Lietuva būtų pasirengusi paremti tokią misiją, tačiau pabrėžė, jog karių siuntimas nebūtinai taps būtinybe[1].
Vis dėlto Prezidentūros patarėjai ne kartą priminė, kad realiu orientyru galėtų tapti Lietuvos dalyvavimas Afganistano taikos misijose, kai ten būdavo siunčiama iki kelių šimtų karių. Tokia patirtis, pasak D. Matulionio, gali būti pritaikyta ir vertinant, kiek karių Lietuva galėtų skirti Ukrainos stabilizavimo užduotims, jei to prireiktų.
Europos lyderiai pasiruošę veikti, bet laukia Vašingtono „atsarginio plano“
Rugpjūčio pradžioje Europos lyderiai beveik baigė techninį darbą dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai, tačiau laukia vieno svarbiausio patvirtinimo – JAV paramos. Garantijos skirtos užtikrinti, kad pasiekus paliaubas Kyjivas išliktų pakankamai stiprus atgrasyti nuo naujos Rusijos agresijos, planuojama stiprinti Ukrainos kariuomenę bei dislokuoti tarptautines pajėgas buferinėse zonose.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį įvyko „norinčiųjų koalicijos“ susitikimas, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris. Susitikime buvo deklaruotas Europos šalių pasirengimas veikti, o išvakarėse E. Macronas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad amerikiečių karių siųsti neplanuojama, tačiau Vašingtonas suteiks „atsarginę paramą“ – oro ir raketinę gynybą bei žvalgybos duomenų dalijimąsi. Tuo tarpu Kremlius priešinasi tarptautinių pajėgų dislokavimui, o Kyjivas nuolat patiria raketų ir dronų atakas, todėl Ukrainos vadovybė ragina užtikrinti tikras saugumo garantijas prieš bet kokias paliaubas.
Nausėda ragina „Norinčiųjų koaliciją“ planuoti taikdarių siuntimą į Ukrainą
Tuo tarpu Nausėda pabrėžia, kad Europos šalys gali realiai užtikrinti saugumo garantijas Ukrainai ir prisidėti prie taikos palaikymo, jei bus pasiektas paliaubų susitarimas. Jis ragina „Norinčiųjų koaliciją“ neapsiriboti diskusijomis, o pradėti konkrečiai planuoti pajėgumus ir kiekvienos valstybės indėlį, nepaisant to, kad Rusija greičiausiai prieštaraus tarptautinių pajėgų dislokavimui iš šalių, kurias laiko priešiškomis.
Lietuva esą kol kas neapsisprendusi dėl karių siuntimo, tačiau šalies vadovas patvirtina, kad Vilnius yra pasirengęs prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų. Vakarų lyderiai jau kurį laiką diskutuoja apie galimą Europos šalių karių įsitraukimą į Kyjivo apsaugą, tačiau konkretūs sprendimai dar nepriimti.
Laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad Lietuva gali siųsti pajėgas, jei Rusija nutrauks ugnį ir sąjungininkai susitars dėl saugumo garantijų. Premjere paskirta Inga Ruginienė dar neturi aiškios pozicijos karių siuntimo klausimu, tačiau pabrėžia, kad Lietuvos pagalba Kyjivui yra labai svarbi.
Lietuva gali siųsti iki kelių šimtų karių į Ukrainą
Lietuva planuoja prisidėti prie taikos palaikymo misijos Ukrainoje panašiu pajėgumu, kaip kadaise NATO misijoje Afganistane – siųsti iki kelių šimtų karių. Šios pajėgos galėtų dalyvauti Ukrainos karių apmokyme ir apsaugos operacijose, o konkretūs skaičiai dar derinami su sąjungininkais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad tikėtina, jog būtų dislokuota kuopa – apie 150–200 karių – su papildoma kuopa parengtyje. Lietuva dar neapsisprendė dėl galutinio skaičiaus, nes tai priklausys nuo bendro europinių partnerių plano ir JAV paramos.
