JAV prezidentas perspėjo, kad rusiška nafta finansuoja karą prieš Ukrainą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos valstybes nutraukti rusiškos naftos pirkimą, pabrėždamas, kad šios lėšos tiesiogiai prisideda prie Maskvos karo Ukrainoje finansavimo. Remiantis Baltųjų rūmų pareigūnų informacija, Rusija per metus iš degalų pardavimo ES gauna apie 1,1 milijardo eurų.
„Europa privalo nustoti pirkti rusišką naftą, kuri finansuoja karą“, – teigė pareigūnas, cituodamas D. Trumpą. Jis taip pat pridūrė, kad JAV prezidentas paragino Europos lyderius daryti didesnį ekonominį spaudimą Kinijai, kurią kaltina netiesiogiai remiant Rusijos karo pastangas.[1]
Trumpo perspėjimai nuskambėjo sąjungininkų lyderių konferencijoje
Pareigūnų duomenimis, D. Trumpas dalyvavo konferenciniame pokalbyje, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Susitikime taip pat dalyvavo Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pagrindinė diskusijų tema buvo Ukrainos saugumo garantijos galimos taikos sutarties su Rusija kontekste.
Anot Baltųjų rūmų atstovo, D. Trumpas pasinaudojo proga suabejoti Europos šalių įsipareigojimu remti Ukrainą, kai jos tuo pačiu metu „toliau maitina Rusijos ekonomiką ir karo pajėgumus“. Jis pabrėžė, kad tai nėra „Amerikos karas“, todėl europiečiai patys privalo prisiimti daugiau atsakomybės.
ES siekia ilgalaikio energetinio atsiskyrimo nuo Rusijos
Europos Komisija jau yra pasiūliusi teisės aktą, kuriuo būtų palaipsniui nutrauktas naftos ir dujų importas iš Rusijos iki 2028 metų sausio 1-osios. Tokiu būdu Briuselis siekia užbaigti dešimtmečius trukusius energetinius ryšius su Maskva, kurie tapo itin problemiški po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.
Nors oficialiai ES valstybės narės yra įsipareigojusios mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, D. Trumpo pareiškimai dar kartą išryškino transatlantinės politikos skirtumus. JAV vadovas ragina spartesnių ir ryžtingesnių veiksmų, o Europa, siekdama energetinio saugumo, bando laviruoti tarp ilgalaikių tikslų ir trumpalaikių ekonominių iššūkių.
