Europos ir JAV sąjungininkai susitarė dėl saugumo garantijų Ukrainai, bet baiminasi Rusijos reakcijos
Kariniai vadovai iš vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ pranešė užbaigę techninį darbą dėl garantijų paketo Ukrainai tuo atveju, jei būtų pasiektos paliaubos su Rusija.
Šaltinių duomenimis, planas apima tris pagrindines priemones: užtikrinimo pajėgas, oro patruliavimą ir jūrų išminavimo grupę. Siekiant pasirengti visoms galimoms aplinkybėms, modeliuojami įvairūs karo scenarijai. Vis dėlto išlieka esminis klausimas — ką daryti, jei Rusija atakuotų dislokuotas pajėgas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ketvirtadienį Paryžiuje surengė 34 šalių lyderių susitikimą, kuriame dalyvavo ir NATO, Europos Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos vadovai. E. Macronas paskelbė, kad visų sąjungininkų įsipareigojimai „parengti ir patvirtinti“, o dabar laukia politinio pritarimo.
Valstybių vadovai pabrėžia vienybę, bet išreiškia atsargumą dėl karių dislokavimo
Ne visos šalys nori įsipareigoti siųsti karius į Ukrainą net ir po paliaubų, jei nebus JAV paramos oro gynybos ir žvalgybos srityje.
Airijos premjeras Micheálas Martinas pabrėžė, kad Dublinas būtų pasirengęs svarstyti taikdarių vaidmenį, jei tokia misija turėtų aiškų mandatą. Kroatijos vadovas Andrejus Plenkovićius paragino tęsti visapusišką pagalbą Ukrainai bei remti jos integraciją į Europos Sąjungą.
Estijos premjeras Kristenas Michalas akcentavo, kad Rusija negali turėti jokio balso sprendžiant nei Ukrainos, nei Europos ateities, o Ispanijos premjeras Pedro Sánchez ragino išlaikyti transatlantinę vienybę ir neatiduoti jokių nuolaidų Maskvai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog garantijos turi užtikrinti realų atgrasymą, o ne tapti simboliniu dokumentu, kaip nutiko su Budapešto memorandumu.
NATO vadovas perspėja nebūti naiviems dėl Rusijos planų
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad aljansas tiesiogiai nedalyvaus garantijų pakete, bet stebi procesą, kad nebūtų švaistomi pajėgumai. Jo teigimu, svarbiausia išlieka Ukrainos kariuomenės stiprinimas, o sąjungininkų užduotis — suteikti papildomų saugumo priemonių.
M. Rutte perspėjo, jog Europa negali būti naivi, nes Rusija šiuo metu į gynybą nukreipia apie 40 proc. biudžeto ir gali būti pasirengusi mesti iššūkį NATO jau kitą dešimtmetį. „Turime užtikrinti, kad mūsų atgrasymo priemonės būtų tokios stiprios, jog Maskva niekada nesiryžtų jų išbandyti“, – sakė jis.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, komentuodamas derybų pažangą, pareiškė: „Kažkas tikrai įvyks. Jie dar nepasiruošę, bet mes tai pasieksime.“
