SCO susitikime Indija, Rusija ir Kinija sutvirtino ryšius, siekdamos parodyti atsvarą JAV įtakai
2025 metų rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 dienomis Tiandzine vykęs Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimas tapo didžiausiu šios organizacijos istorijoje. Į jį susirinko Kinijos prezidentas Xi Jinping, Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir daugiau kaip dvidešimties valstybių vadovai[1].
Susitikimas vyko geopolitinės įtampos fone, kurią didino JAV taikomi muitai Kinijai, Indijai ir sankcijos Rusijai. Forumas tapo platforma ne tik regioniniams, bet ir globaliems klausimams aptarti, o lyderių derybos atskleidė strateginius siekius kurti daugiapolį pasaulį. N. Modi ir Xi Jinpingo dvišalis susitikimas buvo pirmasis per septynerius metus ir truko apie 40 minučių. Lyderiai pabrėžė, kad jų šalys yra vystymosi partnerės, o ne konkurentės, ir kad skirtumai neturi virsti konfliktu.
N. Modis akcentavo taikos pasienyje su Kinija svarbą, vadindamas ją „draudimo polisu“ dvišaliams santykiams. Abu vadovai sutarė stiprinti pasienio valdymą, plėsti prekybos ryšius ir sumažinti Indijos prekybos deficitą su Kinija. Praktiniai žingsniai apėmė tiesioginių skrydžių atnaujinimą, vizų palengvinimą bei Kailašo Manasarovaro piligriminės kelionės atgaivinimą.
N. Modis pabrėžė Indijos siekį išlaikyti strateginę autonomiją, nesiejant santykių su trečiųjų šalių interesais. Xi jam pritarė, pabrėždamas, kad abiejų šalių bendradarbiavimas prisideda prie daugiapolio pasaulio kūrimo.
Indijos ir Rusijos strateginė partnerystė sustiprinta, nepaisant karo Ukrainoje ir Vakarų spaudimo
Rugsėjo 1 dieną N. Modis ir V. Putinas surengė dvišalį susitikimą po plenarinės sesijos, kurio metu buvo aptarta prekyba, gynybos ir energetikos projektai, kultūros bei kosmoso bendradarbiavimas. V. Putinas patvirtino, kad gruodį ketina atvykti į Indiją kasmetiniam Indijos ir Rusijos viršūnių susitikimui. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, N. Modis dar kartą paragino siekti taikaus sprendimo, pabrėždamas, jog Indijos ir Rusijos ryšiai yra svarbūs pasaulio stabilumui.
V. Putinas savo ruožtu išdėstė Maskvos poziciją, teigdamas, kad krizė esą kilo dėl Vakarų remto perversmo Kijeve, o ne dėl Rusijos agresijos. Asmeninis N. Modžio ir V. Putino ryšys buvo akivaizdus — jie kartu vyko į susitikimo vietą, apsikeitė šiltu apkabinimu[2].
N. Modis bendradarbiavimą su Rusija pavadino „esminiu ramsčiu pasaulio taikai ir gerovei“. Tuo pat metu Indija išlaikė pusiausvyrą, nes prieš susitikimą su V. Putinu N. Modis bendravo ir su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, siekdamas parodyti Indijos įsipareigojimą taikai.
Demonstruojama vienybė, bet narių interesai išlieka skirtingi
Forumas Tiandzine buvo panaudotas kaip galimybė parodyti alternatyvą Vakarų vadovaujamoms struktūroms. Xi Jinpingas kritikavo „šaltojo karo mentalitetą“ ir „prievartos praktiką“, pabrėždamas būtinybę stiprinti daugiapolį pasaulio modelį. Jis pasiūlė steigti SCO plėtros banką, skirti 2 mlrd. juanių dotacijų ir 10 mlrd. juanių paskolų konsorciumui regioniniam bendradarbiavimui skatinti.
V. Putinas kalboje SCO pristatė kaip naują saugumo sistemą Eurazijoje, kuri turėtų pakeisti „pasenusius euroatlantinius modelius“. SCO taip pat tapo Globalių Pietų valstybių platforma — čia dalyvavo lyderiai iš Irano, Turkijos, Pakistano, Vidurinės Azijos. N. Modis savo kalboje pasmerkė terorizmą, prisimindamas balandžio ataką Pahalgame, o organizacija bendrame pareiškime jį pasmerkė.
Nepaisant deklaruotos vienybės, įtampą susitikime sukėlė Indijos ir Pakistano, taip pat Indijos ir Kinijos nesutarimai, o Nepalo premjeras K. P. S. Oli išreiškė nepasitenkinimą dėl Indijos ir Kinijos prekybos per ginčijamą Lipu Lekho perėją. SCO, jungiantis 10 nuolatinių narių, 2 stebėtojus ir 14 dialogo partnerių, atstovauja beveik pusei pasaulio gyventojų ir ketvirtadaliui pasaulio ekonomikos[3].
Tačiau organizacijos gebėjimas užtikrinti realius bendradarbiavimo rezultatus išlieka ribotas. Nors simboliniai gestai, tokie kaip tiesioginių skrydžių atnaujinimas ar vieningas terorizmo pasmerkimas, parodė progresą, analitikai pabrėžia, kad konkrečiai įgyvendinami sprendimai priklausys nuo nuoseklių diplomatinių pastangų ir valstybių narių pasirengimo peržengti ilgalaikius nesutarimus.
