Greta Thunberg gali būti įkalinta Izraelio aukšto saugumo kalėjime už bandymą padėti Gazos civiliams
Švedijos klimato aktyvistė G. Thunberg gali būti įkalinta „teroristinio lygmens“ sąlygomis Izraelio aukšto saugumo kalėjime, kai jos vadovaujama humanitarinė flotilė pasieks Izraelio teritorinius vandenis, praneša Izraelio žiniasklaida. Pasak „Israel Hayom“, vidaus saugumo ministras I. Ben-Gvir planuoja pateikti pasiūlymą premjero B. Netanyahu saugumo kabinetui, pagal kurį G. Thunberg ir kiti aktyvistai būtų įkalinti Kcijoto arba Damono kalėjimuose, be radijo ar televizijos, su ribotu maitinimu ir ilgu sulaikymo laikotarpiu[1].
Ministro aplinkos šaltiniai laikraščiui teigė, kad ankstesnis „švelnus elgesys“ su G. Thunberg ir kitais aktyvistais, kai jie birželį buvo trumpam sulaikyti ir deportuoti, buvęs klaida. „Po kelių savaičių Kcijoto ir Damono kalėjimuose jie gailėsis atvykę. Turime numalšinti jų norą bandyti dar kartą“, – cituojamas vienas pareigūnas.
G. Thunberg, dalyvaujanti flotilėje kartu su šimtais aktyvistų, politikų ir žurnalistų, per spaudos konferenciją pareiškė: „Ši istorija yra apie Palestiną. Ji yra apie tai, kaip žmonėms sąmoningai atimamos bazinės galimybės išgyventi“. Ji pabrėžė, kad Izraelis nuolat pažeidžia tarptautinę teisę, „nelegaliai perimdama laivus tarptautiniuose vandenyse ir trukdydama humanitarinės pagalbos patekimui į Gazą“.
Flotilės organizatoriai sako, kad jos tikslas — atverti humanitarinį jūros koridorių ir nutraukti jau 18 metų trunkančią Gazos blokadą. Jų teigimu, tai bus didžiausia tokio pobūdžio misija istorijoje — į ją įsitraukė 70 laivų ir delegacijos iš 44 valstybių.
Iš Barselonos pajudėjusi flotilė gabena maistą, vandenį ir vaistus, o ją artimiausiomis dienomis papildys laivai iš Italijos ir Tuniso
Sekmadienį iš Barselonos uosto išplaukė apie 20 laivų, tarp jų ir G. Thunberg lydimas, kurių tikslas — pasiekti Gazos krantus rugsėjo viduryje. Organizatoriai teigia, kad dar daugiau laivų išplauks rugsėjo 4 dieną iš Italijos ir Tuniso uostų. Flotilę sudaro įvairūs laivai: nuo prabangių, bet pasenusių jachtų iki senų medinių burlaivių ir industrinių krovinių laivų, tarp jų ir daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis „Sirus“.
Prieš išvykstant flotilei Barselonoje, tūkstančiai rėmėjų, dėvėjusių kefijas ir skandavusių „Laisvę Palestinai!“ bei „Boikotuokime Izraelį!“, palydėjo laivus, mojuodami Palestinos vėliavomis. Tarp žinomų dalyvių ir buvusi Barselonos merė A. Colau, Portugalijos parlamentarė M. Mortágua ir kiti Europos politikai. M. Mortágua prieš išvykimą sakė: „Mes suprantame, kad ši misija yra teisėta pagal tarptautinę teisę“[2].
Aktorius L. Cunningham per spaudos konferenciją parodė vaizdo įrašą, kuriame mergaitė dainuoja, planuodama savo pačios laidotuves. „Fatima mirė prieš keturias dienas. Į kokį pasaulį mes nusiritome, kad vaikai planuoja savo laidotuves?“ – klausė jis.
Pagalbos misija gabena maistą, vandenį ir vaistus. Pasak Gazos sveikatos ministerijos, per 23 mėnesius trunkantį karą žuvo daugiau nei 63 tūkst. žmonių, iš jų mažiausiai 332 palestiniečiai mirė nuo išsekimo ir bado, tarp jų — 124 vaikai.
Izraelis jau sustabdė kelias pagalbos misijas: vidaus reikalų ministerija planuoja konfiskuotus laivus naudoti savo operacijoms
Šių metų gegužę ir liepą Izraelis jau perėmė dvi pagalbos misijas — laivą „Madleen“, kuriame taip pat buvo G. Thunberg, ir „Handala“, kurio keleiviai buvo 21 aktyvistas iš 10 šalių. Abi misijos buvo perimtos tarptautiniuose vandenyse, o kroviniai – tarp jų ir kūdikių mišiniai, maistas ir vaistai — konfiskuoti.
Vidaus reikalų ministras I. Ben-Gvir siūlo ne tik sulaikyti aktyvistus, bet ir konfiskuoti laivus, paverčiant juos „jūrų policijos pajėgomis“. Izraelio pareigūnai perspėjo, kad pagalbos patekimui į šiaurės Gazą bus taikomi nauji apribojimai, nes kariuomenė plečia puolimą prieš Hamas.
Karo pradžia datuojama 2023 metų spalio 7 diena, kai Hamas surengė ataką Izraelio teritorijoje, nužudydama 1200 žmonių, daugiausia civilių, ir paimdama 251 įkaitą. Nuo tada karas nuolat eskaluojamas, o bandymai į Gazą atgabenti humanitarinę pagalbą susiduria su fiziniu pasipriešinimu.
G. Thunberg ir kiti aktyvistai viliasi, kad šįkart tarptautinė bendruomenė atkreips dėmesį ne tik į pagalbos svarbą, bet ir į pačios blokados teisinį ir moralinį pagrindimą. „Tai, ką darome, yra būtina. Tai, kad pagalba nepasiekia tų, kuriems ji reikalinga, yra žmogaus teisių pažeidimas“, – sakė ji agentūrai AP.
