Lygių galimybių kontrolierius pristato gaires saugiai ir įtraukiai mokyklai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasitinka naujus mokslo metus su konkrečiomis gairėmis, padedančiomis švietimo įstaigoms užtikrinti saugią ir įtraukiančią aplinką visiems mokiniams. Tarnyba parengė kelias atmintines ir gaires, kurios orientuotos į patyčių prevenciją, translyčių mokinių apsaugą, lyčių lygybės integravimą aukštųjų mokyklų dėstytojams bei galimybes pasirinkti uniformos dalis be lyties ribojimų. Tai reiškia, kad mokyklos turi ne tik užtikrinti fizinį saugumą, bet ir skatinti lygybę, toleranciją bei socialinę atsakomybę.
Svarbiausios gairės apima: atmintinę „Įtrauki mokykla“, kurioje pateikiami patarimai, kaip užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui, ir kaip kurti saugią aplinką translyčiams mokiniams; praktinį gidą dėstytojams, skirtą lyčių lygybės integravimui paskaitose ir studijų medžiagoje; bei rekomendacijas dėl uniformų pasirinkimo, kad mokiniai galėtų dėvėti drabužius pagal savo pageidavimą[1].
Be to, tarnyba teikia priemones smurto ir patyčių prevencijai, įskaitant komiksus ir protmūšių klausimus apie lyčių lygybę, bei ragina pedagogus kreiptis į ekspertus susidūrus su diskriminacija. Šios priemonės esą siekia ne tik ugdyti akademinius gebėjimus, bet ir kurti socialiai atsakingą, įtraukiančią bei saugią mokymosi aplinką kiekvienam vaikui.
Kas nurodoma gairėse?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengta atmintinė „Įtrauki mokykla: kaip kurti saugią aplinką translyčiams mokiniams“ siekia atsakyti į klausimą, kaip mokyklos gali užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas ir saugus.
„Lietuvoje absoliuti dauguma (83 proc.) translyčių žmonių dar ankstyvoje vaikystėje arba besimokydami mokykloje suprato, kad yra translyčiai. Todėl mokyklos pareiga yra sudaryti tinkamą ir saugią mokymosi aplinką translyčiams vaikams ir paaugliams. Šioje atmintinėje pateikiami patarimai, padėsiantys kurti saugią mokyklos aplinką translyčiams (-ėms) mokiniams (-ėms)“, – nurodoma dokumente.
Atmintinėje pateikiami ir labai konkretūs patarimai: mokyklos raginamos užtikrinti trans mokinių privatumą, suteikti galimybę naudotis jiems saugiomis persirengimo patalpomis bei atskirais tualetais, organizuoti pokalbius su vaiku ir jo šeima, įsiklausyti į jo poreikius.
Visgi, labiausiai dėmesį prikausto tai, kad pateikiamose rekomendacijose nurodoma su visais mokiniais elgtis vienodai, neakcentuojant, kad kažkuris iš mokinių yra translytis. O štai jau kitame punkte tvirtinama, kad translyčiams derėtų užtikrinti galimybę saugiai persirengti ir pasinaudoti atskiru užrakinamu tualetu.
„(…) Daliai translyčių mokinių gali būti svarbu naudotis atskiru užrakinamu tualetu, taip pat prieš kūno kultūros, šokių pamokas ir po jų persirengti privačiai“, – teigiama gairėse.
Apie tai, kad tokia galimybė turėtų būti sudaryta visiems mokiniams be išimties, šiose rekomendacijose nė neužsimenama.
Dėl šios priežasties, siekiant išsiaiškinti, kodėl norima translyčių neišskirti iš kitų mokinių, bet galiausiai nusprendžiama vienaip ar kitaip juos privilegijuoti kitų atžvilgiu, 77.lt savo ruožtu kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM). Gavę atsakymą, tekstą papildysime.
Lietuvos mokyklose teisės LGBT mokiniams vis dar egzistuoja tik „popieriuje“?
Tuo tarpu Nacionalinė LGBT teisių organizacija gegužės pabaigoje paskelbė IGLYO 2025 m. LGBTQI įtraukiojo ugdymo žemėlapį ir indeksą. Jame pažymima, kad Lietuva, nepaisant pasiektų teisinių pergalių, švietimo srityje išlieka tarp valstybių, kuriose LGBTQI moksleiviai susiduria su didžiausiais iššūkiais[2].
Svarbiausia pastarojo laikotarpio naujiena – Konstitucinio Teismo sprendimas pripažinti prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostatą, ribojusią informacijos apie įvairius šeimos modelius pateikimą. Tai esą sudaro teisinį pagrindą platesnei įtraukčiai švietime.
Vis dėlto, kaip rodo IGLYO duomenys, realūs pokyčiai įgyvendinant įtraukties politiką dar neįvyko. Lietuva surinko tik vidutinius balus už diskriminacijos draudimą ir strateginius planus, o tokiose srityse kaip nacionalinės ugdymo programos turinys, mokytojų rengimas ar pagalba LGBTQI moksleiviams – balai nuliniai.
Ypatingai išskiriama translyčių jaunuolių padėtis. Lietuvoje iki šiol nėra teisinio lyties pripažinimo įstatymo, nepilnamečiai neturi galimybės pasinaudoti tokia procedūra, o mokyklos neturi aiškių gairių dėl translyčių mokinių vardo ar tapatybės pripažinimo. Nors ministerijų lygmeniu diskusijos vyksta, kol kas jos neperaugo į konkrečius sprendimus.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad šalyje nėra valstybės finansuojamų paramos programų LGBTQI jaunimui ar jų šeimoms, o duomenis apie diskriminaciją ir patyčias renka tik nevyriausybinės organizacijos. Viena jų – LGL – yra sukūrusi internetinę emocinės pagalbos platformą bei pateikusi rekomendacijų mokykloms, tačiau institucinio palaikymo tokios iniciatyvos kol kas nesulaukia.
Papildyta ŠMSM atsakymu
Pateikiame ŠMSM atsakymą į 77.lt siųstą užklausą dėl lygių galimybių visiems mokiniams.
„Ministerija laikosi pozicijos, kad visiems mokiniams vienodai būtų užtikrinamas privatumas persirengiant ar naudojantis dušais, tualetais. Kaip kad tą daryti mokyklas įpareigoja joms privaloma higienos norma, nustatanti, kad privatumas turi būti suteikiamas visiems mokiniams. Higienos normoje, kuria vadovaujasi mokyklos, nustatyta, kad mokyklose turi būti įrengti mergaitėms ir berniukams atskiri persirengimo kambariai, dušai, kiekviename mokyklos aukšte – atskiri tualetai, kuriuose kabinos turi būti su rakinamomis ar užkabinamomis durimis, ir t. t.
Mokyklos pačios laisvos apsispręsti, ar suteikti daugiau privatumo translyčiams mokiniams, ar turi tokias sąlygas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pateiktomis rekomendacijomis ministerija yra pasidalinusi su pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas vykdančiomis įstaigoms, pedagogų rengimo centrais, savivaldybėmis.
Kalbant šia tema labai svarbus vertybinis mokinių ugdymas. Tolerancija, pagarba, kito priėmimas akcentuojama tiek per įvairių dalykų pamokas, tiek mokyklose vykdant prevencinę veiklą. Pvz., žmogaus teisių temos sistemingai ir nuosekliai pateikiamos beveik visų dalykų mokymo turinyje: dorinio ugdymo (pvz., etika, tikyba), kalbiniuose dalykuose (lietuvių kalba, užsienio kalba), visuomeniniuose dalykuose (pilietiškumo pagrindai (9–10 kl.), visuomeninis ugdymas (1–4 kl.), teisės kaip pasirenkamojo dalyko (III–IV gimn. kl.), gamtamoksliniuose (biologija) ir technologijų (informatika) dalykuose, fizinio ir sveikatos ugdymo dalykuose (gyvenimo įgūdžių dalykas). Visose mokyklose taip pat vykdomos prevencinės programos, skirtos socialinėms emocinėms kompetencijoms, pagarbai, tolerancijai ugdyti.“ – rašoma ŠMSM komentare.
