Į taikos misiją Ukrainoje būtų siunčiama panašiai kaip į Afganistaną
Laikinajai krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei pareiškus, kad Lietuva galėtų siųsti savo karius taikos metu į Ukrainą, prezidento patarėjas Dainius Žikevičius pareiškė, kad karių skaičius būtų toks, kokį kadaise siuntėme į NATO taikos palaikymo misijas Afganistane – iki kelių šimtų.
Pasak Žikevičiaus, šios pajėgos galėtų prisidėti ir prie Ukrainos karių apmokymo, o konkretūs skaičiai dar derinami. Karinis planavimas vyksta intensyviai, o po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo dėl Amerikos indėlio į saugumo garantijas atsirado „didelis postūmis“ Ukrainos saugumui ore, sausumoje ir jūroje[1].
„Lietuva yra nusprendusi (siųsti karius – BNS), yra aptarinėjami konkretūs skaičiai, aš jų neatskleisiu, bet turbūt turėtume įsivaizduoti mūsų indėlį Afganistane, kuris buvo, judėtume panašia linkme“, – specialioje portalo 15min laidoje praėjusį sekmadienį sakė šalies vadovo patarėjas.
Karybos ekspertas: „Turime remti“
Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis pritarė idėjai, kad Lietuva siųstų savo karius į Ukrainą taikai palaikyti[2]. Anot jo, padėdama Ukrainai, Lietuva stiprintų savo saugumą.
„Visų pirma, Ukrainos saugumas yra ir Lietuvos saugumas. O Lietuvos saugumui užtikrinti mes turime Lietuvos kariuomenę ir kitas ginkluotąsias pajėgas. Todėl Lietuvos karių siuntimas į pagalbą kartu su kitais sąjungininkais, yra labai svarbus žingsnis mums, nes tokiu atveju mes ne tik žodžiais, daiktais ar pinigais remiame Ukrainą, bet ir veiksmais“, – teigė jis.
Tačiau tam, kad toks tikslas būtų įgyvendintas, pasak D. Antanaičio, reikalingos kelios dedamosios. Pirma – Lietuva turi turėti pakankamas finansines galimybes aprūpinti savo karius ir įsivertinti, kiek tam padaryti reikės lėšų, antra – dėl to neturi nusilpti mūsų valstybės saugumas.
Karybos ekspertas taip pat įsitikinęs, kad NATO priklausančios valstybės į tai reaguotų nevienodai, kadangi pati Ukraina nėra aljanso narė, o NATO sutartis esą aiškiai apibrėžia, kad NATO turi veikti aljansui priklausančių valstybių teritorijose.
Anot jo, remiant Ukrainą, svarbu įsivertinti, ar nepakenksime patys sau tą darydami. „(…) Pavyzdžiui, mes negalime atiduoti savo oro gynybos sistemų, nes patys galime būti atakuoti tyčiniais ar netyčiniais dronais. Todėl visur reikia žiūrėti pragmatiškai – ne tik padėti Ukrainai, bet ir nepastatyti pavojuje savo valstybės bei savo piliečių“, – teigė D. Antanaitis.
Šakalienė: Lietuva yra pasiruošusi
Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Ukrainos gynybos, tačiau kol kas laukia ugnies nutraukimo ir sąjungininkų sutarimo dėl saugumo garantijų. Laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad konkreti misija dar neapibrėžta – neaišku nei karių skaičius, nei operacijos trukmė, tačiau Lietuva jau vertina savo pajėgumus ir finansines galimybes operatyviai reaguoti.
Šakalienė taip pat priminė, kad Lietuva išlaiko įsipareigojimą skirti bent 0,25 proc. BVP paramai Ukrainai, o galimas paramos padidinimas priklausys nuo politinio sutarimo. Politinis palaikymas šalies viduje leidžia tikėtis, kad sprendimas dėl karių siuntimo per parlamentą galėtų būti patvirtintas greitai. Pagal ministro teigimą, parama Ukrainai yra strateginis Lietuvos saugumo interesas, papildantis NATO Rytų flango apsaugą.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojai skeptiški – portalo lrytas.lt atlikta apklausa parodė, kad dauguma nesutiktų su kario siuntimu į Ukrainą, mat supranta, kad tai būtų jų vaikų ir tautiečių gyvenimai, ne tik politikų sprendimai.
Šiuo metu Lietuva esą laukia tinkamų sąlygų, kad galėtų veikti, derindama karinius sprendimus su sąjungininkais ir regiono saugumo poreikiais.
Jeglinskas: be JAV paramos Europai siųsti karius į Ukrainą praktiškai neįmanoma
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad Europos šalių karių dislokavimas Ukrainoje be JAV paramos yra beveik neįmanomas. Pasak jo, Europa gali didinti gynybos išlaidas, tačiau be Vašingtono logistinės, strateginės ir žvalgybos pagalbos europiečių buvimas Ukrainoje tėra „drambliuko svajonė“[3].
Lietuva dar neapsisprendusi, kokio dydžio pajėgas galėtų siųsti, nes tai priklausys nuo bendro europinių partnerių plano.
NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva turėtų būti solidari, jei Europa mobilizuotų pajėgas. Tikėtina, kad būtų dislokuota kuopa – 150–200 karių – mokymo ar apsaugos misijoms, su papildoma kuopa parengtyje.
Net jei JAV kariai nebūtų tiesiogiai Ukrainoje, jie esą galėtų remti europiečius iš Lenkijos ar Rumunijos oro gynybos sistemomis. Pirmadienį Vašingtone vyko susitikimas tarp JAV, Ukrainos ir Europos lyderių dėl saugumo garantijų, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė poreikį turėti visapusišką karinę ir žvalgybos paramą.
Žemaitaitis pasisako kategoriškai „prieš“
Į naująją valdančiąją koaliciją pakviestos „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kategoriškai atsisako siųsti Lietuvos karius į Ukrainą. Politiko teigimu, tokia iniciatyva būtų tiesioginis įsitraukimas į karą, galintis eskaluoti konfliktą ir įtraukti Europos Sąjungą[4].
„Įsivaizduokite, kad Lietuvos kariškiai patruliuoja apibrėžtoje teritorijoje ir rusai naktį paleidžia dronus, o lietuviai pradeda paleidinėti dronus ir įsiveržia į Rusijos okupuotą teritoriją. Lietuva de facto dalyvauja kariniame konflikte. Tai reiškia, kad tu valstybę įtrauki į karą. Aš tokiam dalykui nepritarsiu“, – kalbėjo „aušrietis“
Jis taip pat kritikuoja Vakarų iniciatyvas, teigdamas, kad Europos šalys siunčia karius, kad suteiktų naudą JAV, o ne saugumą Europai. Politikas pabrėžė, kad taikos sąlygomis jokios kariniai pajėgos Ukrainoje nereikalingos ir Lietuva neturėtų dalyvauti „amerikiečių žaidimuose“.
