Austrija siūlo tarpininkauti derybose tarp Zelenskio ir Putino, svarstoma galimybė užtikrinti Putino neliečiamybę
Austrija pareiškė esanti pasirengusi tarpininkauti organizuojant derybas tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Vienos valdžios teigimu, šalis yra pasirengusi derėtis su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), kad būtų užtikrinta, jog V. Putinas, kuriam išduotas tarptautinis arešto orderis, galėtų atvykti į galimą susitikimą nebijodamas sulaikymo[1].
Austrijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime teigiama, jog „visos valstybės, taip pat ir Austrija, privalo vykdyti TBT išduotus arešto orderius“. Tačiau atsižvelgiant į esamas Austrijos sutartis su tarptautinėmis organizacijomis, įsikūrusiomis Vienoje, yra galimybė rengti konsultacijas su teismu dėl Putino dalyvavimo derybose.
Austrijos pozicija grindžiama nuostata, kad karas Ukrainoje privalo baigtis prie derybų stalo, o Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimas anksčiau ar vėliau yra neišvengiamas. Viena pabrėžė, kad turi ilgametę patirtį organizuojant tarptautines konferencijas ir yra pasirengusi tapti tarpininke ar derybų vieta, jei šalys to pageidautų. Be to, buvo pabrėžta, jog taikos sąlygų negali primesti trečiosios šalys — Ukraina turi turėti teisę išreikšti savo poziciją.
Galimos derybų vietos kelia diskusijas, Zelenskis ragina rinktis neutralią Europos šalį
Po susitikimų Vašingtone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog artimiausiu metu tikimasi V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo. Europos lyderiai taip pat pradėjo svarstyti galimas derybų vietas, atsižvelgdami į jų istoriją ir politinį statusą. Tarp jų minimos Austrija, Šveicarija, Vengrija, Turkija, o netgi Aliaska.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, komentuodamas galimų derybų vietą, išreiškė aiškią poziciją — susitikimas turėtų vykti „neutralioje Europos valstybėje“. Jis nurodė, kad Ukraina palaiko galimybę rengti derybas Austrijoje, Šveicarijoje ar Turkijoje. Pastaroji, nors ir priklauso NATO, taip pat laikoma priimtina dėl geografinės ir politinės padėties.
Zelenskis atmetė galimybę rengti susitikimą Budapešte, argumentuodamas, kad Vengrijos vyriausybė nuosekliai priešinasi paramai Ukrainai. „Aš nesakau, kad Orbano politika nukreipta prieš Ukrainą, bet ji nukreipta prieš paramą Ukrainai“, – komentavo prezidentas. Jis taip pat kategoriškai atmetė Maskvą kaip galimą susitikimo vietą[2].
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė Šveicariją, kaip neutralią šalį, galinčią priimti abiejų valstybių vadovus. Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis pranešė, kad šalis pasirengusi suteikti V. Putinui diplomatinę neliečiamybę, jei šis dalyvautų taikos konferencijoje, o ne atvyktų asmeniniais tikslais. Pasak jo, dar pernai priimtos taisyklės leidžia suteikti tokią apsaugą asmeniui, kuriam taikomas tarptautinis arešto orderis, jei vizitas susijęs su taikos palaikymu.
Derybų parengimas tęsiasi, bet galutinis sprendimas dėl susitikimo dar nepriimtas
Pasak V. Zelenskio, vien tik lyderių susitikimas gali išspręsti sudėtingiausius klausimus ir atverti kelią galimam taikos susitarimui. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina tikisi aiškios JAV reakcijos tuo atveju, jei Rusija atsisakytų derybų. Po pokalbių su D. Trumpu ir keliais Europos lyderiais, Baltieji rūmai paskelbė, kad svarstoma galimybė organizuoti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą, po kurio galėtų įvykti ir trilateralinės derybos su JAV prezidento dalyvavimu.
Baltųjų rūmų atstovė Caroline Levitt informavo, kad šio proceso koordinavime dalyvauja JAV viceprezidentas Jay D. Vance, valstybės sekretorius Marco Rubio ir prezidento specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Maskva kol kas nepatvirtino konkrečių susitikimo planų, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patikino, kad Kremlius neatmeta nei dvišalių, nei trilateralių derybų formato, tačiau reikalauja kruopštaus pasiruošimo bet kokiems lyderių susitikimams.
Po naujos masinės Rusijos atakos prieš Ukrainos teritoriją rugpjūčio 21-osios naktį, V. Zelenskis pareiškė, jog tai rodo Maskvos nenorą konstruktyviai derėtis. Prezidentas paragino tarptautinę bendruomenę stiprinti spaudimą Rusijai, įskaitant papildomas sankcijas ir tarifus, siekiant priversti ją nutraukti karinius veiksmus.
Šiuo metu galutinė derybų vieta ir data lieka neaiški. Tarp svarstomų miestų minimi Budapeštas, Ženeva, Stambulas, Aliaska ir Minskas, pastarasis siūlomas Baltarusijos prezidento administracijos iniciatyva, tačiau sprendimas dar nepriimtas.
