Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti darbingą Vyriausybę ir kritiškai vertina „Nemuno aušros“ teisinius šešėlius
Prezidentas Gitanas Nausėda, dar pernai „Nemuno aušros“ įtraukimą į daugumą pavadinęs klaida, dabar teigia, kad svarbiausia – suformuoti darbingą Vyriausybę.[1]
„Ar mes norime, kad Vyriausybė būtų darbinga, kad priimtų sprendimus, ar mes norime išankstinių Seimo rinkimų? Formuluočiau klausimą taip, nes padėtis dabar yra tokia, kad sudaryti valdančiąją daugumą ne taip paprasta“, – sakė prezidentas.
Jo teigimu, nors „Nemuno aušros“ nariai pastaruoju metu nesudarė tarptautinės reputacijos problemų, jų kandidatams vis dar užkirstas kelias į ministrų kabinetą.
„Žinau, kad yra problemų, kurios dar nėra išsirišusios, tai yra procesas dėl paties Žemaitaičio, taip pat tyrimas dėl partijos finansavimo. Kol jie nėra pasibaigę, aš taikau tą patį saugiklį nuosekliai – pono Žemaitaičio partijos „Nemuno aušros“ kandidatai negalės tapti ministrais“, – pabrėžė G. Nausėda.
Diskusijos dėl Remigijaus Žemaitaičio dalyvavimo politikoje įsiplieskė po Konstitucinio Teismo sprendimo, konstatavusio jo priesaikos sulaužymą. Nepaisant to, politikas rudenį grįžo į Seimą, o jo partija tapo viena iš socialdemokratų partnerių formuojant daugumą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateikė 41 reikalavimą, tarp kurių – mokesčių reforma, santykiai su Kinija ir nemokamas aukštasis mokslas
Į derybas dėl valdančiosios koalicijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atsinešė 41 punktą, kurių sąrašas tapo viešas per LRT.[2]
Tarp jų – siūlymai atidėti mokesčių reformą, įvesti nuolatinį bankų solidarumo mokestį, padidinti vaiko pinigus, grąžinti „Ignitis“ valstybės nuosavybėn, įvesti nemokamą aukštąjį mokslą, privalomą karinį rengimą mokyklose bei atkurti diplomatinius santykius su Kinija.
Prezidentas G. Nausėda šiuos reikalavimus vertina atsargiai.
„Galimas dalykas, kad „valstiečiai“ kažkuriame etape nusileis, bet neatmesčiau ir to, kad „valstiečiai“ liks prie savo reikalavimų, kurie yra, kiek aš juos matau, tiesiog neįgyvendinami. Jų neįmanoma įgyvendinti, nebent mes leistume sau prabangą turėti 15 proc. valstybės deficitą. Turbūt tokios prabangos neturime“, – komentavo prezidentas.
Derybos įstrigo dėl ministerijų pasidalijimo ir finansinės drausmės klausimų
Trečiadienio vakarą vykęs socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ susitikimas parodė, kad galutinis susitarimas dar toli.[3] Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sakė:
„Pasiekėme tokį tašką, kai nė viena, nė kita pusė be savo partijų valdymo organų sprendimo priimti galutinio sprendimo nebegalime.“
Pasak socialdemokratų laikinojo pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, kai kurie „valstiečių“ pasiūlymai kelia rimtų finansinių abejonių.
„Negalime sau leisti net gerais tikslais išlaidauti, turime laikytis fiskalinės drausmės, tai dėl kai kurių dalykų konsultuosimės su Finansų ministerija“, – pabrėžė jis.
Didžiausi nesutarimai kilo dėl ministerijų. Neoficialiai žinoma, kad „valstiečiai“ pretenduoja į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei dar vieną postą, o „Nemuno aušra“ norėtų vadovauti trimis ministerijoms, įskaitant Energetikos. Socialdemokratai kategoriškai atmetė galimybę atiduoti Vidaus reikalų ar Susisiekimo ministerijas.
„Turime tam tikrą tarpinį rezultatą, nes mano nuojauta kaip ir sako, kad rytoj vakare dar nesibaigs šita diskusija“, – pripažino A. Veryga. Savo ruožtu R. Žemaitaitis padėkojo „valstiečiams“ už konstruktyvumą ir pridūrė: „Aišku, yra kitų pasikeitimų, matyt, ryt-poryt turėsime aiškesnį vaizdą, kai partijos sprendimus priiminės.“
Ignas Vėgėlė pabrėžia ideologinių klausimų svarbą ir atsargiai vertina postų dalybas
Su Lryto žurnalistais kalbėdamas apie „valstiečių“ norą jį matyti derybose, Seimo narys Ignas Vėgėlė tikino, kad tai visiškai normalu.[4]
„Derybose ir reik dalyvaut, klausyt, žinot, išgirst. Visiškai normalu. Manau, kiekvienas iš jūsų elgtųsi lygiai taip pat. Reikia dalyvaut, tam mes ir esam išrinkti, kad žinotumėm, kas vyksta ir įtakotumėm tai, kas vyksta“, – sakė jis.
Paklaustas apie pasitikėjimą partneriais, politikas atsakė: „Pasitikiu, mes turim frakcijoj suderintą poziciją. Ją derinom, dėliojomės. Jeigu nepasitikėčiau, tai manęs čia ir nebūtų.“
Didžiausias iššūkis, anot I. Vėgėlės, gali būti vertybiniai klausimai, ypač partnerystės įstatymas.
„Tai tikrai būtų labai, pakankamai aštrus derybų elementas, nes tikrai tai yra vienas iš svarbių ideologinių dalykų. Bet yra visokių, žinot, būdų, kaip užtikrinti homoseksualių asmenų teises, nebūtinai per partnerystę“, – komentavo jis.
Politikas taip pat akcentavo, kad kalbos apie galimus postus yra dar per ankstyvos. Pasak jo, pirmiausia reikia suderinti programą, patvirtinti premjerę, ir tik tuomet galima pradėti svarstyti konkrečias pozicijas.
I. Vėgėlė pridūrė, kad kol kas nespekuliuoja dėl savo galimų pareigų, nes viskas priklausys nuo to, kokia bus suformuota Vyriausybė.
