Teisingumo ministerija stabdo mokėjimus ir atskleidžia įtartinas schemas Kalėjimų tarnyboje
Laikinai einantis teisingumo ministro pareigas Rimantas Mockus praneša sustabdęs 1,5 mln. eurų mokėjimus, kurie, anot jo, buvo nepagrįsti ir susiję su politiniais interesais. Ministras teigia, kad kartu su komanda atskleidė galimai korupcinę schemą Lietuvos kalėjimų tarnyboje, kurios metinis biudžetas siekia daugiau nei 105 mln. eurų – didžiausias visoje Teisingumo ministerijos sistemoje.
R. Mockus tvirtina, jog bandymai užkirsti kelią tyrimams tęsiasi – esą buvę politiniai bendražygiai ir dabartinė Kalėjimų tarnybos vadovybė daro spaudimą ministerijai, siekdami „užtildyti“ tyrėjus. Nepavykus susitarti dėl vadovybės neliečiamumo, įtakos grupės, anot ministro, ėmėsi politinių priemonių prieš jį patį. Kol kas oficialių įtarimų niekam nepateikta[1].
Ministro teigimu, tyrimai dėl ūkinių ir finansinių pažeidimų dar nebaigti, tačiau žala valstybei gali siekti milijonus. Jis dėkoja Kalėjimų tarnybos darbuotojams ir profsąjungoms, kurios pateikė informaciją apie galimus pažeidimus, bet apgailestauja, jog po 35-erių metų nepriklausomybės dalis pareigūnų vis dar bijo viešai kalbėti dėl galimo susidorojimo iš tarnybos vadovybės pusės.
STT pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisingumo ministrui Mockui
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio laikinojo teisingumo ministro R. Mockaus atžvilgiu. Tyrimas susijęs su Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriumi Mindaugu Kairiu. Neoficialiais šaltiniais, M. Kairys galėjo įrašyti pokalbį su ministru ir pateikti jį teisėsaugai. Nei STT, nei M. Kairys, nei R. Mockus šios informacijos nekomentuoja[2].
Tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 288 straipsnį, kuris numato atsakomybę už neteisėtą kišimąsi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą. Tyrimą inicijavo parlamentarė, buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, atkreipusi dėmesį į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimą ministro R. Mockaus spaudimą LKT vadovui.
M. Kairys turi pranešėjo statusą, kuris garantuoja apsaugą nuo neigiamo poveikio ir konfidencialumą, todėl jis negali būti atleistas iš pareigų dėl pateiktos informacijos. Tyrimas vis dar vyksta, o STT ir kitos teisėsaugos institucijos vertina galimą neteisėtą įtaką aukščiausio lygio valstybės institucijose.
Bilotaitė prašė STT ištirti teisingumo ministro įtaką LKT vadovui
Liepos pabaigoje A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama ištirti galimą politinį spaudimą Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovui Mindaugui Kairiui[3].
Parlamentarė teigė, kad iš pateiktų faktų galima įtarti, jog teisingumo ministras R. Mockus arba jo komandos nariai galėjo piktnaudžiauti tarnyba, kištis į vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus bei daryti įtaką darbuotojų priėmimui ir vertinimui.
Bilotaitė pabrėžė, kad galimas spaudimas rodo siekį susidoroti su principingu vadovu, kuris orientuojasi ne į politinius užsakymus, o į valstybės interesus ir būtinas teisingumo sistemos reformų įgyvendinimo pokyčius. Parlamentarė ragina STT ištirti situaciją, kad būtų užtikrinta tarnybos vadovo nepriklausomybė ir atsakomybė už galimus piktnaudžiavimo atvejus.
Mockus suabejojo naujo Šiaulių kalėjimo statybų būtinybe
Tuo tarpu R. Mockus kovo pabaigoje išreiškė abejones, ar Lietuvai šiuo metu reikia naujo kalėjimo, atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją ir planuojamą krašto apsaugos finansavimo didinimą. Jis pabrėžė, kad „nėra kritinė situacija kalėjimuose, kad čia ir dabar turi būti“ ir svarstė galimybę statyboms pasitelkti privataus investuotojo lėšas[4].
Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) priminė, jog Šiaulių kalėjimo statybos jau prasidėjusios – pastatytos dvi išorinės sienos, kurios, priėmus sprendimą nutraukti projektą, bus konservuojamos. Tarnyba pabrėžia, kad sprendimas nutraukti statybas yra politinis, o pati LKT atsakinga tik už sprendimų įgyvendinimą. Viešojo pirkimo procedūra sustabdyta, laukiant teismų sprendimų dėl rangovų skundų.
LKT taip pat priminė tarptautinių institucijų kritiką dėl Lietuvos kalėjimų infrastruktūros. Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą (CPT) pabrėžė, kad seniausi pastatai, tokie kaip Šiaulių kalėjimas (1911 m.), neatitinka žmogaus teisių standartų. Dėl to Lietuva moka kompensacijas nuteistiesiems, o esamos sąlygos kelia grėsmę darbuotojų saugumui ir didina smurto tarp kalinių riziką.
