Naujoji socialdemokratų buriama koalicija – atvira neapykanta konservatoriams?
Po Gintauto Palucko atsistatydinimo iš ministro pirmininko pareigų Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) teko iš naujo formuoti tiek Vyriausybę, tiek valdančiąją daugumą. Naująja kandidate į premjerus partija pasiūlė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, kurios kandidatūrą prezidentas Gitanas Nausėda jau pateikė Seimui. Tačiau jau dabar socialdemokratai pamažu dėlioja ir naująjį politinį žemėlapį, pakviesdami ir naujus partnerius.
Į tai sureagavo ir TS-LKD frakcijos Seime narys Mindaugas Lingė. Pasak jo, partija, vadovaujama Mindaugo Sinkevičiaus, „rinkosi vertybes“ – bet ne vakarietiškas demokratines ar europietiškas vertybes, o „aklą neapykantą“ konservatoriams. Lingė mato tai kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį naujos koalicijos sudėtį ir tikslus, tarsi pagrindiniu motyvu nebūtų valstybės interesai, o noras „varyti“ konservatorius iš valdžios[1].
Anot M. Lingės, LSDP galėjo rinktis atsakingesnę, konstruktyvesnę koaliciją, bet vietoj to pasirinko tokį sąjungininkų rinkinį, kuris sustiprina priešpriešą konservatoriams, net jei tai reiškia riziką valstybės strateginiams tikslams.
Politikas prognozuoja, kad naujoji koalicija gali ignoruoti prokurorų prašymus dėl neliečiamybių atsisakymo, legitimizuoti įtariamos kriminalinės veiklos turinčių partijų dalyvavimą valdžioje, silpninti tarptautinių sankcijų taikymą, pakenkti šalies tarptautinei reputacijai, stabdyti energetinę nepriklausomybę, mažinti paramą Ukrainai, abejoti gynybos stiprinimu ir silpninti kovą su dezinformacija.
Parlamentaro įsitikinimu, LSDP ir „valstiečių“ koalicija esą nėra suburta vardan valstybės ar strateginių tikslų, o labiau vardan partinės priešpriešos ir „tapšnotojų“ interesų.
LSDP po Palucko atsistatydinimo buria naują koaliciją su Žemaitaičiu ir Veryga
LSDP teko spręsti dėl koalicijos partnerių, nes Sauliaus Skvernelio vadovaujamų demokratų nenuoseklumas ir ultimatyvūs pareiškimai dėl bendradarbiavimo su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ sukėlė įtampą. Pasak laikinojo LSDP pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, tokie veiksmai atrodė kaip bandymas įspausti socialdemokratus į kampą ir galiausiai pastūmėjo juos priimti sprendimą dėl naujos politinės konfigūracijos[2].
Sekmadienį posėdžiavusi partijos taryba nutarė kviesti į naują valdančiąją daugumą „Nemuno aušrą“ bei Aurelijaus Verygos vedamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Derybos su „Nemuno aušra“ suplanuotos pirmadienį, o tikimasi, kad koalicinė sutartis bus galutinai suderinta iki kitos savaitės ketvirtadienio.
Tuo metu demokratų partija paskelbė, kad nebemato galimybės dirbti kartu su „Nemuno aušra“, nors ši partija pati išreiškė norą tęsti darbą koalicijoje, tik be „skaldančių jėgų“. Savo ruožtu „valstiečiai“ patvirtino, kad deryboms dėl bendro darbo yra pasirengę, jei bus oficialiai pakviesti. Šiame kontekste LSDP sprendimas keisti partnerius rodo siekį sustiprinti valdžios stabilumą, tačiau dar lieka neaišku, ar pavyks suderinti visų naujos daugumos dalyvių interesus.
„Vardan Lietuvos“ nesutinka su LSDP sprendimu šalinti juos iš koalicijos
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ atstovai kritikuoja socialdemokratų sprendimą keisti valdančiosios koalicijos sudėtį, teigdami, kad LSDP pasirinko „lengvesnį kelią“ ir vengia principingų nesutarimų, kurie skatintų tobulėjimą. Tomas Tomilinas pabrėžia, kad demokratai norėjo bendradarbiauti su socialdemokratais, tačiau partija pasirinko partnerystę su R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, kas, jų nuomone, turi aiškių politinių pasekmių[3].
T. Tomilinas taip pat pažymi, kad „Vardan Lietuvos“ nesiekė ultimatumų, o tik siūlė peržiūrėti koalicijos formatą ir ieškoti naujų sprendimų dėl valdžios pasiskirstymo. Partija tikisi, kad jų pasiūlymai būtų svarstomi konstruktyviai, tačiau socialdemokratai nusprendė eiti kitu keliu, nepaisydami galimybių bendradarbiauti su „Vardan Lietuvos“.
Į neigiamą Skvernelio nusistatymą atkirto „aušriečiai“
Tuo tarpu prieš keletą dienų į iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ dėl tolesnio bendro darbo skriejančią kritiką atsakė ir pati „Nemuno aušra“. Partija pabrėžė, kad yra pasirengusi toliau dirbti koalicijoje su socialdemokratais ir kritikai dėl skaldymo yra nepagrįsti[4].
„Gal įvyks stebuklas ir socialdemokratai sulipdys tvarią koaliciją iš tų, kurie skaldo ir manipuliuoja? Šiems skaldytojams iš tiesų reikia likti valdžioje, nes opozicijoje jų laukia užmarštis“, – teigė „aušriečių“ parlamentarai.
Savo ruožtu jie priminė, kad per beveik devynis mėnesius bendradarbiavimo su socialdemokratais ir demokratais nebuvo trukdžių, o frakcija Seime išlieka vieninga.
„Aušriečiai“ taip pat akcentavo, kad pagal mandatų skaičių ji turėtų būti antra stipriausia koalicijoje ir kad valdžia turėtų būti naudojama ne skaldymui, o Lietuvai naudingiems darbams.
Partija žada išlikti konstruktyvi valdant, o prireikus – aktyviai veikti opozicijoje, tačiau ne kaip kitų partijų dubleriai. Socialdemokratai šią savaitę rengia susitikimus su partijų atstovais, siekdami užtikrinti naujosios koalicijos formavimą, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dar nepritarė bendram darbui su „Nemuno aušra“.
Prezidentūra: „aušriečių“ darbai koalicijoje nesugriauna valstybės
„Aušriečių“ darbą valdančiojoje koalicijoje įvertino ir prezidentūra, pareiškusi, kad „kažko tokio, kas sugriautų Lietuvos politinę sistemą“ šios partijos darbuose esą nematanti. Tuo pačiu buvo pabrėžta, jog valstybės stabilumui svarbu, kad politinė veikla būtų konstruktyvi ir orientuota į ilgalaikius sprendimus, o ne trumpalaikius politinius taškus[5].
Pastaraisiais mėnesiais „Nemuno aušra“ inicijavo įvairias iniciatyvas socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityje. Socialinės politikos projektai orientuojasi į šeimų ir jaunimo gerovę, sveikatos prieinamumo gerinimą bei skurdo mažinimą. Ekonominės iniciatyvos siekia skatinti verslą, inovacijas ir darbo rinkos lankstumą, o kultūrinėje srityje partija investuoja į švietimą ir menų programas.
Prezidentūra pažymi, kad „aušriečiai“ stengiasi įtraukti skirtingas nuomones į sprendimų priėmimą, taip išlaikydami koalicijos pusiausvyrą. Nors kompromisai kartais kelia diskusijų, jie esą leidžia priimti sprendimus, atitinkančius platesnės visuomenės interesus ir mažinančius populistinių ar destruktyvių sprendimų riziką.
Konstruktyvus dialogas su kitomis politinėmis jėgomis, nors kartais lėtas, stiprina demokratiją ir leidžia kurti nuoseklią politiką. Prezidentūros vertinimu, „aušriečių“ veikla rodo atsakingą požiūrį į valdžią, koalicijos darbą ir valstybės stabilumą.
