Europa susiduria su masine nelegalių migrantų krizė: Lietuvai – svarbus sprendimas
Pastaruoju metu į Pietų Europos šalis, tokias kaip Ispanija, Italija ir Graikija, plūsta didelis nelegalių migrantų srautas, kertantis Viduržemio jūrą. Migracijos stabdyti nepavyksta, o vietinių gyventojų nepasitenkinimas auga – Ispanijoje net kilo riaušės po to, kai marokietis nelegalas užpuolė ir sumušė 70-metį vietinį gyventoją.
Tore-Pačeko mieste, kuriame trečdalį gyventojų sudaro marokiečiai migrantai, konfliktai su policija tęsiasi jau kelias naktis. Migrantai apsigyvena perpildytuose apgyvendinimo centruose, kuriuose daugiausia yra jaunų vyrų, moterų ir vaikų – nedaug[1].
Kretos migracijos centro vadovas pripažįsta, kad sąlygos nėra idealios, tačiau stengiamasi užtikrinti žmonišką prieglobstį. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje migrantai gyvena viešbučiuose, kurių išlaikymas valstybės biudžetui kainuoja milijardus eurų. Britų valdžia planuoja tokią apgyvendinimo praktiką tęsti iki 2029 metų.
Dauguma migrantų atvyksta ieškoti geresnio gyvenimo, o ne bėga nuo karo ar persekiojimo – tai iliustruoja faktas, kad jie net Prancūzijoje bando pasiekti JK, kirsdami Lamanšo sąsiaurį nelegaliai.
Europos Sąjunga ruošiasi įgyvendinti naują migracijos paktą, kuris įpareigos valstybes dalintis migrantų našta. Lietuva, kuri turi priimti apie 150 nelegalių migrantų arba sumokėti daugiau nei 3 milijonus eurų kompensacijų, dar nerado galutinio sprendimo. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius žada, kad šis klausimas bus pateiktas Seimui rudens sesijoje, o sprendimas priimtas iki 2026 metų pradžios.
Lietuvos poziciją apsunkina tai, kad šalis jau priėmė daug ukrainiečių pabėgėlių ir patyrė Lukašenkos režimo inicijuotą nelegalių migrantų antplūdį, todėl politikai svarsto galimybes derėtis dėl išimčių.
Galimybė Lietuvai: priimti negalima, atsisakyti?
2024 metais Europos Parlamentas patvirtina migracijos įstatymų reformą, pagal kurią Lietuvai kasmet tenka priimti apie 158 migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų. Tuometinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad Lietuva nuo pat pradžių laikosi pozicijos, jog negali būti priversta priimti migrantų ar mokėti kompensacijų, o sprendimą priima speciali komisija[2].
Reformoje įvedamas privalomas solidarumo mechanizmas, leidžiantis šalims rinktis – ar priimti migrantus, ar prisidėti finansiškai, arba teikti techninę pagalbą. Taip pat numatomas greitesnis neteisėtų migrantų patikrinimas pasienyje, kurio terminas gali trukti iki 22 savaičių, siekiant užtikrinti kruopščią situacijos analizę.
Lietuva jau patiria migracijos spaudimą iš Baltarusijos, o, kaip anuomet teigė A. Bilotaitė, tam reikia patvarios ir efektyvios migracijos sistemos. Nors Europos parlamentarai reformą vadina istoriniu pasiekimu, daugelis humanitarinių organizacijų ją kritikuoja dėl galimos žiaurios ir neveiksnios sistemos kūrimo.
Debatai prieš rinkimus į EP: nuomonės dėl migrantų išsiskyrė
Pernai metų birželį vykus debatams prieš rinkimus į Europos Parlamentą, migrantų tema sulaukė daug dėmesio. Lietuvos politinių jėgų atstovai diskutavo apie naują ES migracijos paktą, kuris numato, kad Lietuva turėtų priimti apie 158 migrantus kasmet arba mokėti solidarias įmokas į ES iždą[3].
Dalis politikų, kaip Waldemaras Tomaszewskis iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, paktą kritikavo ir sakė, kad jis neatitinka Lietuvos interesų. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje jau yra pakankamai migrantų iš kultūriškai artimų šalių, o papildomas migrantų srautas iš Afrikos ir Azijos kelia saugumo grėsmes.
Kita vertus, Lietuvos žaliųjų atstovė Emilija Švobaitė akcentavo, kad Lietuva yra pasienio valstybė, todėl solidarumas su kitomis ES narėmis yra būtinas. Ji teigė, kad svarbu apsvarstyti, kas Lietuvai yra naudingiau – ar perkelti dalį migrantų į kitas šalis, ar gauti finansinę paramą migrantų priėmimo ir integracijos procesams. Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Petras Gražulis ir jo partijos kolega Naglis Puteikis išreiškė stiprią neigiamą nuomonę apie migraciją, ją vadindami viena didžiausių ES problemų, keliančia riziką saugumui.
Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad nors Lietuva nėra pagrindinė migrantų tikslinė šalis, priėmimas būtų valdomas, nes migrantai dažniau renkasi kitas Europos šalis. Tačiau jis siūlė solidarizuotis su Lenkijos pozicija ir neįgyvendinti ES migracijos pakto reikalavimų.
Taikos koalicijos atstovas Mindaugas Puidokas iškėlė platesnį požiūrį, pabrėždamas, kad migracijos iššūkis susijęs ne tik su išorine politika, bet ir su vidiniais socialiniais klausimais, kaip šeimos politika ir jaunų šeimų parama.
Ką mano patys gyventojai?
Norint išgirsti pačių Lietuvos gyventojų poziciją migrantų klausimu, 77.lt savo ruožtu surengė apklausą, kurioje skaitytojų teiravosi, ką šiuo atveju geriau pasirinkti pačiai Lietuvai. Atsakymai – nustebino[4].
„Nei imti, nei mokėti. Vienintelį dalyką, kurį reikia imti, tai pavyzdį iš Lenkijos.“ – teigė vienas skaitytojas.
Kitas tikino, kad yra ir trečias variantas – tai esą „pasiųsti ES“, kaip tą padarė Lenkija ir Vengrija.
„Kiek galima to pačio klausinėti? Begalė pavyzdžių Vokietijoj, Anglijoj, Skandinavijoj, apie jokią integraciją net nėra kalbos, tai greičiau invazija, kuri atneša tik problemas ir nuostolius valstybėm“, – svarstė kitas internautas.
