D. Trumpo ir V. Putino susitikimas dėl karo Ukrainoje: J. D. Vance įspėja, kad taikos susitarimas gali nuvilti abi puses
JAV viceprezidentas J. D. Vance pareiškė, kad bet koks derybomis pasiektas susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos greičiausiai nepadarys nė vienos pusės laimingos, tačiau Vašingtonas siekia kompromiso, kurį galėtų priimti tiek Maskva, tiek Kijevas.
„Tai niekam nesuteiks ypatingo džiaugsmo. Tiek rusai, tiek ukrainiečiai, tikėtina, galiausiai bus nepatenkinti“, sakė jis sekmadienį per „Fox News“ laidą „Sunday Morning Futures“ su Maria Bartiromo[1].
D. Trumpas penktadienį paskelbė, kad rugpjūčio 15 dieną Aliaskoje susitiks su Rusijos prezidentu V. Putinu aptarti galimo karo Ukrainoje pabaigos. Pasak jo, Maskva ir Kijevas artėja prie paliaubų susitarimo, kuris galėtų užbaigti daugiau nei trejus su puse metų trunkantį konfliktą, tačiau gali pareikalauti, kad Ukraina atsisakytų dalies savo teritorijos.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad šalies konstitucija neleidžia paaukoti teritorijų, ir pabrėžė: „Ukrainiečiai neatiduos savo žemės okupantams.“
J. D. Vance teigė, kad JAV derina galimą V. Putino, V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimą, tačiau mano, kad susitikimas tarp V. Putino ir V. Zelenskio prieš pokalbį su D. Trumpu nebūtų produktyvus. Baltųjų rūmų pareigūnas vėliau patvirtino, jog prezidentas yra atviras trišaliam susitikimui, tačiau šiuo metu planuojamas tik V. Putino prašytas dvišalis susitikimas.
Kremliaus pasiūlymas dėl paliaubų neįtinka V. Zelenskiui: atsakė griežtai
Anksčiau šią savaitę Kremlius pateikė D. Trumpo administracijai paliaubų planą, pagal kurį Rusija gautų Rytų Ukrainos kontrolę mainais į karo veiksmų nutraukimą. V. Zelenskis šį pasiūlymą atmetė, socialiniame tinkle „X“ pareiškęs: „Ukraina pasirengusi tikriems sprendimams, galintiems atnešti taiką. Bet kokie sprendimai, priimti be mūsų, yra sprendimai prieš taiką.“
Nors Ukrainos lyderis nebuvo pakviestas į rugpjūčio 15-osios viršūnių susitikimą, JAV ambasadorius prie NATO M. Whitakeris pabrėžė, kad jo dalyvavimas vis dar svarstomas. Septynių Europos lyderių ir V. Zelenskio bendrame pareiškime teigiama, kad Kijevas negali būti paliktas nuošalyje sprendžiant konflikto pabaigą ir kad bet koks susitarimas turi užtikrinti Ukrainos ir Europos saugumo interesus[2].
D. Trumpas dar rinkimų kampanijos metu žadėjo užbaigti karą per 24 valandas, tačiau realios derybos pasirodė sudėtingesnės, o konfliktas brangiai kainuoja tiek JAV, tiek Europai.
JAV spaudžia Europą perimti didesnę finansinę naštą
J. D. Vance pabrėžė, kad JAV nebeitvirtins karo Ukrainoje finansavimo: „Amerikiečiai pavargo siųsti savo mokesčių mokėtojų pinigus šiam konfliktui, tačiau jei europiečiai nori pirkti ginklus iš amerikiečių gamintojų, mums tai tinka, tik mes patys to nebefinansuosime.“
Tai ne pirmas kartas, kai viceprezidentas ragina europiečius prisiimti didesnę atsakomybę. Birželį D. Trumpas pasiekė istorinį susitarimą, pagal kurį NATO sąjungininkai įsipareigojo gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Liepą buvo sutarta, kad JAV tieks mirtinus ginklus Ukrainai, tačiau juos finansuos kitos NATO šalys.
Šeštadienį J. D. Vance lankėsi Anglijoje, kur aptarė D. Trumpo pastangas siekti taikos[3]. „Tai jūsų kiemas, jūsų užnugaris, todėl jūs turite imtis didesnio vaidmens ir, jei jums šis konfliktas toks svarbus, turite būti pasirengę jį finansuoti tiesiogiai ir reikšmingai“, pabrėžė jis per „Fox News“.
