JAV protekcinės politikos pasekmės gali tapti ilgalaikiu iššūkiu Europos ir Lietuvos pramonei
„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Aurimas Perednis kalbino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Vidmantą Janulevičių apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamus papildomus muitus Europos prekėms.[1] Pasak pašnekovo, tai nėra vien trumpalaikis sprendimas – tarifai gali tapti nauja ilgalaikės prekybos tvarkos dalimi.
V. Janulevičius priminė, kad kai kurioms prekių grupėms Jungtinės Valstijos šiuo metu taiko net iki 2500 proc. siekiančius muito tarifus. Jo teigimu, tokia praktika gali užtikrinti vietinės gamybos plėtrą JAV, tačiau kitoms šalims sukels rimtų sunkumų.
„Nemanau, kad jis yra geras globaliai ekonomikai, bet šiandien dienai, jeigu Amerika išsilaikys pati ir iš tikrųjų sugebės pritraukti ir surinkti tuos pinigus, jie labai stipriai atsistos ant kojų“, – sakė pramonininkų vadovas.
Jis pridūrė, kad net jei po kelerių metų pasikeistų JAV valdžia, tarifų atšaukimas vargiai įvyktų, nes politikai vengs mažinti pajamas iš muitų. Tokia padėtis reikštų susiskaldžiusią pasaulio ekonomiką, prie kurios Europa būtų priversta prisitaikyti.
Kinijos eksportui taikomos subsidijos iškraipo konkurenciją ir spaudžia Europos gamintojus
Kalbėdamas apie globalios prekybos disbalansą, V. Janulevičius išskyrė Kinijos taikomas subsidijas eksportui. Pasak jo, tai suteikia gamintojams papildomą konkurencinį pranašumą prieš europines įmones.
„Ta pati Kinija iki šiol visom savo prekėm pagrindinėm grupėm, kurios turi paklausą Europoje, skatindavo atsiimdama PVM 13 procentų. Papildoma subsidija eksportuotojams. Įsivaizduokim, kad 14 procentų ant viršaus įmonės jau gali būti konkurencingesnės, nepaisant visų kaštų ir viso kito“, – pabrėžė jis.
Pasak pramonininkų prezidento, tokios subsidijos prilygsta tiesioginei paramai, kurios Europos gamintojai negauna. Jei trečiosios šalys jų neatsisakys, Europos Sąjunga turės svarstyti muitinių barjerų įvedimą, kad apsaugotų savo pramonę.
V. Janulevičius pažymėjo, jog šiandien vienintelė sritis, kurioje Europa neturi tiesioginės konkurencijos su Kinija, yra gynybos pramonė. Todėl, jo nuomone, būtent į šią sritį turėtų būti nukreiptos inovacijos, technologijos ir investicijos, kad pridėtinė vertė išliktų Europos Sąjungoje.
Lietuvos eksporto rodikliai rodo pramonės stagnaciją, o investicijos tampa kritiškai svarbios
Statistikos duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas sumažėjo 0,1 proc., o importas iš tokių šalių kaip Lenkija ir Vokietija išliko aukštas. Tai kelia klausimų dėl šalies prekybos balanso tvarumo.
V. Janulevičius neslėpė, kad pastarieji dveji metai Lietuvos pramonei buvo itin sunkūs dėl mažėjančių užsakymų iš pagrindinių eksporto partnerių – Vokietijos ir Skandinavijos. Tačiau jis viliasi, jog Vokietijos ketinimai į pramonę investuoti 500 mlrd. eurų galėtų turėti teigiamą poveikį ir Lietuvos gamintojams.
„Jeigu turėsim perviršį eksporto, mes augsime, o perviršį turėsime, jeigu mes būsime konkurencingi. O tam, kad būtume konkurencingi, turi būti atitinkami darbo kaštai, neperdėti, ir reikia atliepti inovacijose gamyboje, kad sąnaudos kristų“, – pabrėžė jis.
Jis perspėjo, kad ilgainiui vien vartojimo augimas negali būti pagrindinis ekonomikos variklis. Jei nebus stiprinamos eksporto galimybės ir investuojama į modernizaciją, Lietuva gali prarasti konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje.
Verslui reikia prisitaikyti prie naujos prekybos tvarkos ir ieškoti atsparumo priemonių
Pramonininkų vadovas teigė, jog globalūs pokyčiai – tiek JAV muitų politika, tiek Kinijos subsidijos – verčia Lietuvos verslą ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti darbo vietas ir pramonės potencialą. Jis pabrėžė, kad apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos turėtų būti derinama su inovacijų skatinimu ir vietos gamybos stiprinimu.
„Faktas, kad turim skirti daugiau pinigų inovacijoms, gaminti pigiau, inovatyviau, geriau, kad tos žinios ir pati gamyba liktų Europos Sąjungoje. Nes mūsų problema visą laiką buvo ta, kad atlikdavom tyrimus, atrasdavom technologijas, bet gamyba iškeliaudavo į pigesnes rinkas“, – sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos ir Europos gamyba nebūtų priklausoma nuo pigių importo šaltinių, o vietos pramonė galėtų veikti stabiliai net ir esant globaliems prekybos sukrėtimams.
