Belgijos teismas nurodė Flandrijos vyriausybei nutraukti karinės įrangos tranzitą į Izraelį
Briuselio pirmosios instancijos teismas nurodė Flandrijos regiono vyriausybei sustabdyti bet kokį karinės įrangos tranzitą į Izraelį. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Antverpeno uoste buvo aptikta karinėms reikmėms skirtų komponentų siunta.
Sprendimas priimtas nagrinėjant keturių flamandų asociacijų birželio mėnesį pateiktą skundą. Kaip teigė viena iš ieškinį pateikusių organizacijų — taikos judėjimo „Vredesactie“ koordinatorius Lichenas Ullmannas, rastuose konteineriuose buvo „kūginiai ritininiai guoliai — komponentai, naudojami tankuose ir šarvuotuose automobiliuose“[1].
Ullmannas nurodė, kad siunta buvo skirta įmonei „Ashot Ashkelon“, veikiančiai Izraelio Ašdodo mieste, kuri yra „išskirtinė Izraelio kariuomenės tankų „Merkava“, naudojamų Gazoje, tiekėja“.
Teismas skyrė baudą už kiekvieną siuntą ir remiasi tarptautine teise
Teismas ne tik uždraudė konkretų siuntą iš Antverpeno, bet ir nurodė užkirsti kelią visoms būsimoms karinės įrangos siuntoms į Izraelį. Be to, buvo paskirta 50 000 eurų bauda už kiekvieną ginklų siuntą, išsiųstą Izraeliui.
Teismas nustatė, kad Flandrijos vyriausybė pažeidė savo prievoles, nes, kaip paaiškėjo posėdžio metu, regionas kontroliavo ginklų transportą tik tuo atveju, kai to prašydavo pervežimo įmonės.
L. Ullmannas pažymėjo, kad teisėjas sprendime rėmėsi Ženevos konvencija ir Ginklų prekybos sutartimi, kurios draudžia eksportuoti karinę įrangą, jei ji gali būti panaudota karo nusikaltimams ar genocidui vykdyti[2].
„Ši byla remiasi labai plačia teisine baze ir tai buvo patvirtinta visais lygmenimis – tiek dėl konkretaus konteinerio uždraudimo, tiek dėl visų kitų galimų siuntų į Izraelį, kurios galėtų būti panaudotos genocidui“, teigė L. Ullmannas.
Flandrijos vyriausybė, kuri dar gali apskųsti šį sprendimą, atsisakė atsakyti į „Euronews“ klausimus.
Tarptautinis spaudimas Izraeliui didėja: Belgija ginklų eksportą buvo uždraudusi dar 2009-aisiais
Belgija nuo 2009 metų yra uždraudusi ginklų eksportą į Izraelį, tačiau regioninės vyriausybės yra atsakingos už ginklų ir jų komponentų tranzito kontrolę.
Sprendimas priimtas augant tarptautinei kritikai Izraelio atžvilgiu dėl karo Gazoje, kuris tęsiasi jau beveik dvejus metus. Vis daugiau sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, viešai išreiškia susirūpinimą dėl humanitarinės krizės.
Pasak ekspertų, Gazos ruožas patiria badmetį, o dešimtys žmonių jau žuvo nuo išsekimo ir prastos mitybos. Jungtinių Tautų teigimu, situacija tampa vis labiau „nerimą kelianti“.
Karas prasidėjo 2023 m. spalio 7 d., kai Hamas kovotojai užpuolė pietinį Izraelį, nužudydami apie 1200 žmonių, daugiausia civilių. Tą dieną Hamas pagrobė 251 įkaitą, iš kurių šiuo metu tebelaikomi 50; Izraelio pareigūnų vertinimu, apie 20 jų vis dar gyvi.
Atsakydama į išpuolį, Izraelio kariuomenė pradėjo plataus masto puolimą Gazos ruože. Pasak Hamas valdomos Gazos sveikatos ministerijos, nuo tada žuvo apie 61 000 palestiniečių, daugiausia moterų ir vaikų. Šie skaičiai neatskiria civilių nuo kovotojų.
