Izraelio saugumo kabinetas pritarė plano etapui, kuriame numatomas Gazos miesto užėmimas
Penktadienio rytą Izraelio politinis ir saugumo kabinetas patvirtino planą, pagal kurį kariuomenė turėtų perimti Gazos miesto — didžiausio Gazos Ruožo miesto — kontrolę. Tokį sprendimą šalis priėmė, tęsdama savo karinę kampaniją, nors tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu stiprėja kritika dėl beveik dvejus metus trunkančio karo padarinių.
„Izraelio gynybos pajėgos (IDF) ruošis perimti Gazos miesto kontrolę, užtikrinant humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams už kovų zonos ribų“, rašoma premjero Benjamino Netanyahu biuro išplatintame pranešime[1].
Nors B. Netanyahu ketvirtadienį „Fox News“ kanalui pareiškė, kad Izraelis ketina užimti visą Gazos Ruožą, penktadienį patvirtintas planas kol kas apima tik šiaurinėje dalyje esantį Gazos miestą. Žurnalistas Barakas Ravidas iš „Axios“, remdamasis Izraelio pareigūnu, nurodė, kad planas apima palestiniečių civilių evakuaciją iš miesto ir sausumos puolimą.
Paklaustas, ar Izraelis ketina užimti visą pakrantės teritoriją, B. Netanyahu atsakė: „Tokie mūsų ketinimai.“ Vis dėlto jis pabrėžė, kad Izraelis siekia perduoti teritorijos valdymą arabų pajėgoms, nors neatskleidė, kokios šalys galėtų būti įtrauktos. „Mes nenorime jos pasilikti. Mums reikia saugumo perimetro. Mes nenorime jos valdyti. Mes nenorime ten būti kaip valdžios institucija“, sakė premjeras.
Ginkluotųjų pajėgų vadas skeptiškas, o palestiniečiai planus vadina „puču“
Izraelio pareigūnai nurodė, kad šią savaitę vykusiame susitikime su kariuomenės vadu Eyal Zamir vyravo įtampa, mat jis nepritarė idėjai plėsti karinę kampaniją. Vienas iš svarstytų scenarijų buvo laipsniškas tų Gazos teritorijų perėmimas, kurios dar nėra Izraelio pajėgų kontroliuojamos.
Vyriausybės šaltinis, kalbėjęs su sąlyga likti anonimu, sakė, kad palestiniečiams tam tikrose teritorijose gali būti paskelbtas evakuacijos įspėjimas, suteikiant kelias savaites iki karinių veiksmų pradžios.
Penktadienio pranešime B. Netanyahu biuras pabrėžė, jog dauguma saugumo kabineto narių mano, kad „kabinete pateiktas alternatyvus planas neužtikrintų Hamas nugalėjimo ir įkaitų grąžinimo“. Du vyriausybės šaltiniai patvirtino, kad bet koks sprendimas turės būti tvirtinamas viso kabineto, kuris gali susirinkti tik sekmadienį.
Visos teritorijos užėmimas reikštų 2005 m. sprendimo atšaukimą, kai Izraelis išvedė savo piliečius ir karius iš Gazos, tačiau išlaikė kontrolę pasienyje, oro erdvėje ir tiekimo infrastruktūroje. Dešiniosios partijos šį pasitraukimą kaltina tuo, kad 2006 m. Hamas laimėjo rinkimus ir perėmė valdžią[2].
Neaišku, ar B. Netanyahu kalba apie ilgalaikę okupaciją, ar trumpalaikę karinę operaciją. Izraelis ne kartą yra pareiškęs, kad siekia sunaikinti Hamas ir susigrąžinti pagrobtus įkaitus.
Hamas šį planą pavadino „akivaizdžiu puču“ prieš derybų procesą. „Netanyahu planai plėsti agresiją patvirtina, kad jis siekia atsikratyti savo įkaitų ir juos paaukoti“, sakoma grupuotės pranešime.
Jordano šaltinis agentūrai „Reuters“ teigė, kad arabų šalys „remtų tik tai, kam pritars ir ką nuspręs patys palestiniečiai“, o Gazos saugumas turėtų būti užtikrinamas „legalių palestiniečių institucijų“. Hamas atstovas Osama Hamdan interviu „Al Jazeera“ teigė, kad bet kokia jėga, sieksianti valdyti Gazą, bus laikoma „okupacine“ ir susieta su Izraeliu.
Įkaitų likimas neaiškus, o humanitarinė krizė ir tarptautinė įtampa auga
Metų pradžioje Izraelis ir JAV atmetė Egipto pasiūlytą planą, kurį palaikė arabų šalys — jis numatė nepriklausomų palestiniečių technokratų administracinio komiteto sukūrimą, kuris valdytų Gazą po karo.
Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma izraeliečių nori, jog karas baigtųsi susitarimu, pagal kurį būtų išlaisvinti likę įkaitai. Šiuo metu Gazos ruože laikomi 50 įkaitų, iš kurių, Izraelio duomenimis, apie 20 yra gyvi. Dauguma išlaisvintų buvo paleisti dėka diplomatinių derybų, tačiau liepos mėnesį derybos dėl paliaubų žlugo.
Aukštas palestiniečių pareigūnas teigė, kad Hamas arabų tarpininkams perdavė žinią: padidinus humanitarinės pagalbos tiekimą į Gazą, būtų galima atnaujinti derybas. Izraelio pareigūnai kaltina Hamas grobiant pagalbą, dalinant ją kovotojams ir parduodant, taip finansuojant savo veiklą. Šių kaltinimų grupuotė neneigia.
Praėjusią savaitę paskelbti vaizdai, kuriuose matomi gyvi, tačiau aiškiai išsekę ir išvarginti įkaitai, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Kartu pasklidę vaizdai iš Gazos, rodantys badaujančius vaikus, dar labiau sustiprino kritiką Izraelio atžvilgiu dėl humanitarinės krizės masto.
Hamas, kuri valdė Gazą beveik du dešimtmečius, dabar kontroliuoja tik atskiras teritorijos dalis. Grupuotė laikosi pozicijos, kad bet koks susitarimas turi reikšti nuolatinį karo nutraukimą. Izraelis tuo tarpu teigia, kad Hamas neturi realaus ketinimo atsisakyti valdžios.
Jungtinės Tautos savo pareiškimuose yra išreiškusios „gilią susirūpinimą“ dėl pranešimų apie galimą Izraelio karinių operacijų plėtrą. Tuo tarpu pačiame Izraelyje, ypač visuomenėje ir žiniasklaidoje, didėja nerimas dėl kraštutinių dešiniųjų ministrų stumiamo plano perimti teritorijas, kurios dar nėra kontroliuojamos kariuomenės.
Baltieji rūmai kol kas šios situacijos nekomentavo. Prezidentas Donaldas Trumpas neatskleidė, ar remia, ar prieštarauja galimai Izraelio visiškai karinei Gazos okupacijai.
