Lietus pasitarnavo nors kažkur: baravykai dygsta kaip pašėlę, o voveraitės supirktuvėse — bevertės
Lietuvos miškuose — tikras grybų vajus. Socialiniuose tinkluose kasdien daugėja nuotraukų su šiųmetiniais baravykais, šilbaravykiais ir raudonviršiais. „Sezonas jau prasidėjo“, sako ilgamečiai grybautojai. Vienas jų — Deividas, nuo vaikystės grybaujantis Tauragės krašte. Pasak jo, sezonas niekuo nenustebino — prasidėjo kaip visada, o radiniai panašūs į ankstesnius metus[1].
„Vakar per valandą pririnkau 112 vienetų — baravykų, šilbaravykių, keletą voveraičių. Deja, kaip visada pirmieji grybai beveik visi su ‘gyventojais’“, šyptelėjo Deividas. Jis teigė, kad grybų niekada neparduoda: „Grybavimas man — pomėgis. Bet valyti jų nemėgstu, todėl dažnai atiduodu tiems, kas turi daugiau kantrybės.“
Tačiau ne visos naujienos džiugina. Ilgamečiai grybautojai pastebi vis daugiau iškirstų miškų. „Dar pernai rinkote grybus, o šiemet vėl kelmai…“ rašo grybautoja Elvyra. Komentarų skiltys lūžta nuo panašių pasidalinimų. „Greit miškų visai nebeliks“, apgailestauja kiti.
Supirktuvės perpildytos, kainos žemiausios per dešimtmečius
Nors voveraičių ir kitų grybų derlius šiemet ypač gausus, tai džiaugsmo dzūkams nesuteikia. Supirkimo punktai perpildyti, o kainos — tragiškai žemos. Trečiadienį Leipalingyje už kilogramą voveraičių mokėta 1,50 euro. Prieš savaitę — vos 0,80–1 euras. Kai kurie juokauja, kad greit teks patiems primokėti, kad grybai būtų paimti[2].
„Mažiau lyja, pagerėjo kokybė, todėl ir perkam šiek tiek brangiau“, teigė supirkėjas Rokas Šidlauskas. Vis dėlto grybautojams tai menka paguoda. „Kaina juokinga. Už pilną pintinę gavau 5 eurus. Bent kuras į mišką atsipirko“, pasakojo grybautoja Inga, pabrėžusi, kad šeima voveraičių net nevalgo, tad jas renka tik pardavimui.
Dzūkijoje susiformavusi aiški grybavimo strategija: baravykai lieka sau, voveraitės — keliauja į turgus ar supirktuves. Tačiau augantis derlius ir krintančios kainos tampa vis didesniu iššūkiu net ir patyrusiems grybautojams.
