Karinis poligonas stabdo Kazlų Rūdos plėtrą – savivaldybė siekia valstybės kompensacijų
Maždaug 30 % viso Kazlų Rūdos savivaldybės ploto patenka į karinių teritorijų apsaugos zoną, todėl čia draudžiama gyvenamoji, verslo ar žemės ūkio statyba. Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl savivaldybė atsilieka nuo kaimynų pagal investicijas ir gyventojų gerovę. Pasak Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos, miestas iš valstybės ir NATO saugumo struktūrų patiria tik ribojimus, bet apie kompensacijas esą nė neužsimenama.
Štai dėl draudimų įrengti vėjo jėgaines, Kazlų Rūda netenka maždaug 1,5 mln. eurų per metus. Dronų veikla – taip pat faktiškai draudžiama visame savivaldybės plote, o kasdienės šaudymo pratybos poligone daro tiesioginį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir verslo aplinkai. Nors karinio poligono artumas galėtų reikšti saugumą, šiandien jis vis dažniau suvokiamas kaip plėtros stabdis, o ne privalumas[1].
Meras tikina, kad situacija pagaliau sulaukė dėmesio. Kartu su kitomis panašioje padėtyje esančiomis savivaldybėmis ir politikais ruošiami pasiūlymai, kad nuo 2026 metų Kazlų Rūda gautų valstybės kompensacijas. Jos būtų skirtos ne gynybai, bet gyventojų gerovei – viešosios infrastruktūros plėtrai ir naujoms statyboms.
Pasak mero, tai būtų pirmas žingsnis atkuriant socialinį teisingumą teritorijose, kurios kasdien moka savo kainą už visų mūsų saugumą.
Situacija buvo aptarta ir su europarlamentaru A. Veryga
Būtent dėl šios priežasties dar liepos 25 d. susitiko Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška ir LVŽS pirmininkas, europarlamentaras Aurelijus Veryga. Susitikimo metu aptartos karinių poligonų įtakos Kazlų Rūdos savivaldybės plėtrai problemos bei galimos valstybės ir ES paramos galimybės[2].
Kazlų Rūda, kurioje apie 30 proc. teritorijos patenka į karinės apsaugos zoną, susiduria su statybų draudimais, ribojimais vėjo jėgainių įrengimui ir draudimu naudoti dronus. Šie apribojimai stabdo savivaldybės ekonominį augimą ir mažina biudžeto pajamas.
Varaška pabrėžė, kad kasdienės šaudymo pratybos poligone ne tik trikdo vietos gyventojus, bet ir atgraso verslą bei naujakurius. Susitikime buvo sutarta tęsti derybas dėl tiesioginių kompensacijų karinėms savivaldybėms, kurios padėtų mažinti patiriamus nuostolius ir skatintų viešąjį gerbūvį bei infrastruktūros plėtrą Kazlų Rūdoje.
Šakalienė žadėjo konkrečias finansines paskatas karinių poligonų savivaldybėms
Tuo tarpu gegužės pabaigoje krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažadėjo imtis vertinti karines teritorijas turinčių savivaldybių poreikius ir derinti su jomis konkrečias paskatas bei paramos formas. Ministrė pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog savivaldybės, kuriose jau veikia poligonai, nesijaustų diskriminuojamos, todėl su kiekviena bus kalbama individualiai[3].
Savivaldybės siūlo įteisinti nuolatinį finansavimo mechanizmą, kuris apimtų didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį, specialias dotacijas keliams ir infrastruktūrai, mokesčių lengvatas bei kompensacijas už triukšmą, taršą ir kitus apribojimus, susijusius su karinėmis teritorijomis. Be to, keliamas sveikatos ir socialinių paslaugų plėtros klausimas bei parama viešajai infrastruktūrai.
Šakalienė teigė, kad naujo poligonų įstatymo nereikia – būtina keisti esamus teisės aktus ir sparčiai įgyvendinti priemones, o šiuo metu aktyviai vertinamos ir realios karinių teritorijų ribos.
