Daugiau nei 50% Lietuvos miškų priklauso valstybei ir yra reguliariai kertami
Lietuvos miškai užima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos ir yra svarbi gamtinė bei ekonominė vertybė. Daugiau nei pusė miškų priklauso valstybei, kurių priežiūrą vykdo Valstybinių miškų urėdija, remdamasi įstatymais, mokslu ir tvarumo principais. Miškai ne tik teikia medieną, bet ir padeda kovoti su klimato kaita bei išsaugoti biologinę įvairovę, todėl jų tvarkymas yra didelė atsakomybė.
Kaip praneša Valstybinių miškų urėdija, miško kirtimai dažnai vertinami neigiamai, tačiau tai yra natūrali miško gyvavimo dalis. Medžiai sensta, serga, juos gali pažeisti gamtos stichijos ar kenkėjai, todėl būtina pašalinti pažeistus ar perbrendusius medžius. Kirtimai yra reglamentuojami pagal miškotvarkos planus ir atliekami tik gavus atitinkamus leidimus, kad būtų išlaikytas miško ekosistemų balansavimas ir apsaugotos saugomos teritorijos[1].
Mediena yra kasdienio gyvenimo dalis – naudojama statybose, baldų gamyboje, instrumentų kūrime ir šildyme. Kirtimai leidžia užtikrinti ne tik medienos tiekimą, bet ir miškų prieinamumą visuomenei rekreacijai, grybavimui ir kitiems laisvalaikio užsiėmimams. Miškų plotai Lietuvoje net mažėja, o reguliariai atkuriami ir plečiami.
Miškai kertami, bet jų ištekliai šalyje tik auga?
Anot urėdijos, Lietuvoje metinis medienos prieaugis siekia apie 19,6 mln. kubinių metrų, o iškertama tik apie 53 % šio kiekio, todėl miškų ištekliai auga. Žymus kiekis medienos lieka miškuose kaip natūrali ekosistemos dalis, reikalinga grybams ir kitiems organizmams. Nuo 1990 metų miškų ištekliai Lietuvoje beveik padvigubėjo, o pagal medienos augimo tempus mūsų šalis yra tarp pirmaujančių pasaulyje.
Miškai atlieka svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitą – sugeria didelį kiekį anglies dioksido. Tačiau dėl vyresnių medynų, klimato poveikio ir medienos naudojimo energetikai pastaraisiais metais šis absorbcinis potencialas sumažėjo. Todėl svarbu skatinti jaunų medynų augimą, didinti miškų plotus ir naudoti ilgaamžius medienos gaminius, kurie padeda išlaikyti anglies atsargas.
Esą Lietuvoje miškų kirtimai yra saikingi, palyginti su kitomis Europos šalimis, kur kirtimų apimtys siekia net apie 70 % metinio prieaugio. Miškininkai ne tik kerta medžius, bet ir rūpinasi rekreacinėmis teritorijomis, retomis rūšimis bei miško struktūros įvairove, kas leidžia išlaikyti biologinę įvairovę ir didinti laukinės gamtos populiacijas.
Taip pat nurodoma, kad valstybiniuose miškuose laikomasi tarptautinių tvarumo standartų, užtikrinančių atsakingą ir subalansuotą miškų tvarkymą. Bent jau turėtų taip būti.
Be sąžinės graužaties naikinami net saugomi gamtos objektai?
Mažeikių rajone, netoli Viekšnių miestelio, savanoriai iš susivienijimo „Girių inspekcija“ užfiksavo galimą neteisėtą ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijoje – šalia Ventos upės esančioje vietoje, kuri priklauso Ventos regioniniam parkui. Pasak jų, vietos verslininkas savavališkai užpildinėjo plotą atliekomis, sausino teritoriją ir kirto medžius be leidimų. Teritorija iš valstybės yra išsinuomota, tačiau nuomininko nepavyko pasiekti nei žurnalistams, nei seniūnijai[2].
Nors žemės sklypas oficialiai turi žemės ūkio paskirtį, dalis veiklos, pasak Klaipėdos miškų kontrolės specialistų, peržengė leistinas ribas ir vyko miško teritorijoje. Ten buvo neteisėtai iškirsta apie 1,6 kubinio metro baltalksnių, o gamtai padaryta žala įvertinta maždaug 400 eurų. Teritorija turi „Natura 2000“ statusą, todėl bet kokie kraštovaizdžio keitimo darbai, ypač pievų pavertimas dirbama žeme, yra draudžiami.
Tyrimą atlieka tiek Telšių aplinkos apsaugos skyrius, tiek Klaipėdos miškų kontrolės specialistai. Nors pirmieji pažeidimų dėl paskirties nenustatė, antrieji fiksavo pažeidimus miško zonoje. „Girių inspekcijos“ savanoriai teigia ir toliau stebėsiantys situaciją, o institucijos ragina laikytis nustatytų veiklos apribojimų saugomose teritorijose.
S. Gentvilas žadėjo Lietuvoje miškų nebekirsti
Tuo tarpu dar 2024 m. gegužę tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo, kad miškų valdymo pokyčiai nesukels didesnių kirtimų. Tuomet Vyriausybė planavo valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją paversti akcine bendrove. Šis sprendimas sukėlė politinių diskusijų bangą, nes kai kurie Seimo nariai įžvelgė galimą privatizaciją[3].
S. Gentvilas anuomet patvirtino, kad miškai ir toliau išliks valstybės nuosavybe, o jų valdymas vyks patikėjimo teise. Esą miškų kirtimo apimtys ir toliau bus nustatomos pagal galiojančius teisės aktus ir miškotvarkos planus, nepriklausomai nuo urėdijos teisinės formos. Taip pat pabrėžta, kad urėdija pati nėra miškų savininkė, o tik vykdo ūkinę veiklą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles.
