Gyventojai dažnai neįvertina ne tik savo, bet ir atžalų galimybių
Šių metų vasara Palangoje – pavojinga ir kupina nelaimių. Nors poilsiautojai tikisi šilumos ir ramybės, gelbėtojams ši vasara atrodo visiškai kitokia. „Lig šiol jos tarsi nebuvo“, – sako Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Nuolatiniai vėjai, lietūs, bangos ir pavojingos srovės vertė dažnai kelti geltonas įspėjamąsias vėliavas, o neretai – ir raudonas, draudžiančias maudytis. Staigūs vandens temperatūros pokyčiai tik didina riziką: vakar 15 laipsnių, šiandien jau 20.
Nepaisant įspėjimų, tragedijų išvengti nepavyko. Praėjusį sekmadienį Nemirsetos paplūdimyje nuskendo vyras. Tai ne vienintelis pavojus – šią vasarą gelbėtojams teko išgelbėti keturis poilsiautojus. Vienas jų, panevėžietis, bandydamas pasiekti žvejybos tinklus, neįvertino savo jėgų ir ėmė skęsti. Dar viena pavojinga istorija – du neblaivūs jaunuoliai, norėdami pasipuikuoti, šoko nuo tilto į audringą jūrą. Tik gelbėtojų budrumas išgelbėjo juos nuo mirties[1].
Ypač skaudi neseniai Lietuvą sukrėtusi žinia apie 7-erių berniuką, nuskendusį Melnragėje. Nors tai įvyko ne Palangoje, situacijos panašios – vaikų be priežiūros čia apstu.
„Gelbėtojai nuolat veda mažamečius iš jūros atgal, ieško tėvų, o mamos tik šypsosi iš tolo“, – piktinasi J. Pirožnikas. Tokia neatsakomybė, anot jo, gali baigtis tragedija, nes nelaimės atveju net kelios sekundės lemia gyvybę.
Gelbėti tenka ne tik neatsakingai besipliuškenančius jūroje
Pavojų netrūksta ir ant kranto. Gelbėtojams tenka drausminti alkoholį vartojančius poilsiautojus, raminti triukšmadarius. Policijos pajėgų paplūdimiuose šiemet nėra – pareigūnų trūksta, tad gelbėtojai pagalbos sulaukia tik iškvietę per bendrąjį pagalbos numerį. Vis dėlto dažniausiai stengiasi konfliktus spręsti be baudų – pirmiausia prašo pažeidėjų iš paplūdimio pasišalinti.
Nelaimių prevencijai trukdo ir technologiniai nesklandumai. Gelbėtojai turi 10 tūkst. eurų vertės droną, kuris galėtų per kelias sekundes nuskraidinti gelbėjimo ratą skęstančiajam. Tačiau jis nenaudojamas – Palangoje blokuojama GPS sistema, tad praradus kontrolę skraidyklė gali nukristi bet kur.
Šį sezoną Palangos ir Šventosios paplūdimiuose dirba 48 gelbėtojai, pasiruošę reaguoti akimirksniu. Tačiau vadovas pripažįsta – jų darbas be poilsio: „Grįžtu namo 22 ar 23 valandą, o šeštą ryto vėl čia.“ Tarp gelbėtojų ir jo sūnus Kajus, jau penktą vasarą saugantis poilsiautojus.
Kaip elgtis jūroje: paprastos taisyklės, galinčios išgelbėti gyvybę
Patyrę gelbėtojai aiškina, kad jeigu jūros srovė ima traukti gilyn, svarbiausia – išlikti ramiam ir jokiu būdu nebandyti plaukti tiesiai į krantą. Tai yra dažniausia klaida, dėl kurios žmonės praranda jėgas ir nuskęsta, nes bandymas įveikti atgalinę srovę prilygsta plaukimui prieš sraunią upę. Vietoj to reikia plaukti lygiagrečiai krantui – į kairę arba į dešinę, kol ištrūksite iš pavojingos zonos[2].
Geriausia orientuotis į vietas, kur lūžta bangos, nes ten vanduo seklesnis ir natūrali jūros tėkmė padės grįžti į krantą. Jei matote, kad šalia budi gelbėtojai, svarbiausia stengtis išsilaikyti ant vandens ir sulaukti pagalbos, taupant jėgas.
Prieš žengiant į jūrą būtina stebėti bangavimą. Ten, kur bangos nelūžta, dažniausiai yra atgalinė srovė, kuri traukia vandenį atgal į jūrą ir sudaro pavojingas duobes.
Tokiose vietose maudytis itin pavojinga. Visada reikia atkreipti dėmesį į paplūdimio vėliavas: raudona reiškia griežtą draudimą maudytis, o geltona įspėja apie pavojų. Taip pat verta įsidėmėti persirengimo kabinos numerį ar kitą artimiausią orientyrą, nes nelaimės atveju tai padės gelbėtojams greičiau jus surasti. Laikantis šių taisyklių galima gerokai sumažinti riziką ir išvengti tragedijų.
