Lietuva šiandien primena valstybę be vairo – jauno žmogau nužudymas – skaudus veidrodis bedantės jaunimo politikos
Gatvėse – kraupūs paauglių nusikaltimai, ligoninėse – vis jaunesni apsinuodiję vaikai, kiekvieną savaitę – policijos pranešimai apie ieškomus nepilnamečius, o valdžios kabinetuose tik politinės rokiruotės ir įvairūs tyrimai.
Premjeras Gintautas Paluckas traukiasi vos po pusmečio, palikdamas neapibrėžtą kryptį, o tuo pat metu teisėsauga narplioja galimą neteisėtą poveikį Kalėjimų tarnybos vadovui.
Visa tai, manau, neatsitiktinumas. Tai metų metais kauptos sistemos ligos, ir itin sunkios, simptomai. Politikai keičiasi. Kas iš to? Juk jų prioritetai lieka tie patys – postų dalybos, įtakos tinklai ir savireklama, kai tuo tarpu visuomenė lieka viena su smurtu, priklausomybėmis ir nykstančiu pasitikėjimu valstybe. Tai jau ne pavienės krizės – tai sisteminė valstybės degradacija.
Sekmadienį žinia apie žiaurų vaikino nužudymą supurtė iki širdies gelmių. Tai beprasmė mirtis. Kai pagalvoju, ką tenka išgyventi vaiko šeimai, artimiesiems… Juk šiandien tokiame skausme paskendusi ši šeima, o rytoj – gali būti tokioje pačioje situacijoje bet kuri kita.
Šis nusikaltimas – itin skaudus veidrodis bedantės jaunimo politikos. Valstybė metų metus ignoruoja psichikos sveikatos krizę, patyčias, smurto ir priklausomybių augimą, tenkindamasi beprasmėmis kalbomis, deklaracijomis, komisijų kūrimais bei pavėluotomis konsultacijomis. Kol politikai riejasi dėl postų,reitingų, jaunuoliai auga be emocinio saugumo, be pagalbos ir be vertybinio stuburo. Rezultatas – šokiruojantis smurtas. Jis neturėtų būti „atsitiktinis atvejis“, o turėtų būti matomas kaip sisteminės nesėkmės pasekmė.
Autorė: Lijana Lekavičienė.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
