Jo Ekscelencija paragino Izraelio vadovą imtis priemonių Gazos Ruože
Izraelio prezidento Isaaco Herzogo vizitas Lietuvoje tapo svarbia platforma atvirai kalbėti apie Artimųjų Rytų krizę ir dvišalį bendradarbiavimą. Susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Herzogas sulaukė aštrios kritikos dėl Gazos Ruožo humanitarinės situacijos – Lietuvos vadovas ragino Izraelį skubiai imtis priemonių, kad gyventojai gautų reikiamą pagalbą, ypač moterys ir vaikai.
„Humanitarinė krizė Gazos Ruože yra tragiška“, – pabrėžė G. Nausėda, taip pat priminęs, kad Lietuva griežtai pasmerkė 2023 metų teroristinį „Hamas“ išpuolį, ir paragino paleisti visus izraeliečius įkaitus, kurių dalis tebėra uždaryti Gazos teritorijoje. Lietuvos prezidentas dar kartą patvirtino paramą Izraelio teisėms gintis, tačiau pabrėžė, jog civilių ir humanitarinių objektų apsauga yra neprieštaraujama tarptautinės teisės norma[1].
I. Herzogas spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad Izraelis jau pristatė į Gazą daugiau kaip 23 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, o papildomi sunkvežimiai laukia įvažiavimo. Jis kritikavo „Hamas“ už kaltinimus, iškreipiančius realybę ir slopinančius pažangą krizės sprendime. Parodęs nuotraukas, kuriose matyti sulysę įkaitai, tarp jų ir žmogus su lietuviškomis šaknimis, Herzogas paragino pasaulį neatidėlioti veiksmų ir išlaisvinti visus įkaitus.
Lietuva ir Izraelis susitarė dėl technologinio bendradarbiavimo
Susitikime daug dėmesio skirta ir saugumo bei gynybos bendradarbiavimui – Lietuva vertina Izraelio patirtį šioje srityje kaip itin vertingą. Abi šalys sutarė stiprinti bendrus mokslinius ir technologinius projektus, kurie, G. Nausėdos žodžiais, turi tapti ilgalaikės partnerystės pagrindu.
Tuo tarpu Vilniuje tuo pačiu metu vyksta protestai prieš Lietuvos paramą Izraeliui – grupės piliečių S. Daukanto aikštėje ir kituose taškuose reiškia nepasitenkinimą dėl smurto Gazos Ruože ir ragina nespausti „rankų, suteptų krauju“.
Artimųjų Rytų situacija išlieka įtempta: daugiau nei du milijonai palestiniečių gyvena nuolatinėje humanitarinėje krizėje, o per konfliktą žuvo tūkstančiai civilių. Izraelis savo veiksmus pradėjo reaguodamas į 2023 metų spalio teroristinį „Hamas“ išpuolį, kurio aukų skaičius viršijo 1200.
Izraelio užsienio reikalų ministras reikalauja skubaus JT dėmesio įkaitų Gazos Ruože problemai
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras paskelbė, kad Gazos Ruože laikomų įkaitų tema turi tapti pagrindiniu tarptautinės bendruomenės prioritetu. Pirmadienį jis žadėjo, jog šis klausimas bus pagrindinis darbotvarkės punktas specialiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje[2].
„Pasaulis privalo nutraukti civilių grobimą“, – pabrėžė Saaras spaudos konferencijoje, pažymėdamas, kad pats dalyvaus antradienį vyksiančioje JT sesijoje, kur ketina aktyviai kelti šį skubų reikalą. Jo teigimu, įkaitų problema turi užimti pirmąją vietą globaliuose diskusijose.
Gazos gyventojai desperatiškai stengiasi pamaitinti savo vaikus
Izraelio blokada Gazos Ruože sukėlė dramatišką humanitarinę krizę – maisto stygius čia pasiekė katastrofišką lygį. Mažam berniukui, kurio tėvai žuvo kare, medikai diagnozavo sunkią ūminio neprievalgio formą. Jis atsisako net pieno ir specialių maisto papildų, o tokie atvejai šiame regione jau tapo tragiškai įprasti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik penktadalis vaikų iki penkerių metų kenčia nuo sunkaus mitybos trūkumo[3].
Iki 2023 metų spalio mėnesio Gazos Ruože nebuvo žinoma apie tokio plataus masto neprievalgio problemą, tačiau Izraelio pradėta blokada ženkliai sumažino maisto tiekimą. Dabar oficialiai badas pasiekė kritinį lygį – bent 20 proc. gyventojų kenčia nuo didelio maisto stygiaus, o bado padariniai jau paveikė fizinį ir psichinį vaikų vystymąsi. Medikai įspėja, kad nepakankama mityba lemia negrįžtamus organizmo pažeidimus ir aukštą mirtingumo riziką.
Šiuo metu dėl riboto prieigos ir nuolatinio konflikto trūksta tikslių duomenų, todėl oficialus bado paskelbimas uždelstas. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija ragina pasaulio valstybes nedelsti ir skubiai imtis veiksmų – padėti ne tik tiekti maistą, bet ir vykdyti sudėtingą medicininį maitinimo planą, kuris padėtų neutralizuoti badavimo poveikį organizmui.
Tuo tarpu Gazos gyventojai kenčia kasdien. Muntahos, trijų mėnesių našlaitės, močiutė neturi prieigos prie specialių maisto mišinių ir priversta maitinti anūkę tik lęšių sriuba bei žolelių arbata, nors tai gali sukelti skausmą ir pakenkti kūdikio sveikatai.
