Kiekviena įmonė turėtų savo vaidmenį, jei šalyje būtų paskelbta mobilizacija
Lietuvos valstybės gyvenimas net karo ar mobilizacijos metu negali sustoti – svarbiausios funkcijos turi veikti be pertraukos. Tai reiškia, kad būtina užtikrinti gyventojų poreikių tenkinimą, valstybės valdymą, savivaldybių darbą, ekonomikos ir infrastruktūros funkcionavimą, vidaus saugumą, tarptautinę veiklą bei gynybą.
Šių funkcijų vykdymas priklauso ne tik nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir nuo įvairių įmonių bei organizacijų, kurios tampa gyvybiškai svarbiais partneriais – ypač tų, kurios užtikrina energijos tiekimą, susisiekimą, IT paslaugas, sveikatos priežiūrą ir maisto tiekimą. Kiekviena institucija ar įmonė turi aiškiai suprasti savo vaidmenį mobilizacijos sistemoje ir būti pasiruošusi veikti pagal numatytas užduotis, praneša Krašto apsaugos ministerija[1].
Mobilizacijos planavimą Lietuvoje koordinuoja civilinės mobilizacijos institucijos (CMI) – ministerijos, savivaldybės ir kitos valstybės įstaigos, kurios rengia planus, prižiūri jų vykdymą ir bendradarbiauja su privačiu sektoriumi bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Privačios įmonės, turinčios sutartis su CMI, tampa mobilizaciniais ūkio subjektais, įsipareigojančiais karo ar mobilizacijos metu tiekti svarbias prekes ir paslaugas. Joms būtina iš anksto pasiruošti – sudaryti civilinio mobilizacinio personalo rezervą (CMPR), kad svarbiausių funkcijų vykdymas nenutrūktų.
Mobilizacijos planuose numatomos visos veiklos, kurios reikalingos valstybės funkcijoms vykdyti. Čia įtraukiamos ir privačios įmonės, kurios pagal sutartis teikia svarbias paslaugas, pavyzdžiui, IT infrastruktūrą ar logistiką. Kiekvienam subjektui apibrėžiamas jo vaidmuo ir atsakomybės. CMI bendradarbiauja su privačiu sektoriumi tiek planavimo, tiek mobilizacijos metu, o privačios įmonės, turinčios sutartis su CMI, įsipareigoja teikti svarbias paslaugas.
Įmonių pasirengimas mobilizacijai: sutartys, personalo rezervas ir technika
Įmonės tampa mobilizaciniais ūkio subjektais pasirašiusios sutartis su CMI ar jos pavaldžiomis institucijomis dėl būtinos produkcijos ar paslaugų tiekimo. Sutartys įtraukiamos į mobilizacijos planus, o jų turinys reglamentuojamas įstatymų. Civilinio mobilizacinio personalo rezervas (CMPR) – tai svarbiausių pareigybių darbuotojų sąrašas, kurie būtini organizacijos veiklai mobilizacijos metu.
Rezervo dėka užtikrinamas darbo tęstinumas ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Visi mobilizacijos sistemos dalyviai turi sudaryti CMPR ir per „Sodros“ paskyrą pateikti informaciją apie darbuotojus, vykdančius svarbias funkcijas. Jei kyla problemų, būtina informuoti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentą.
Mobilizacijos planuose taip pat nurodoma svarbi technika ir įranga, kuri nebus rekvizuojama be priežasties. Jei reikės papildomų išteklių, juos teiks valstybės rezervas, veikiantis pagal Vyriausybės sprendimus. Mobilizacijos paskelbimas nėra priežastis nutraukti veiklą – visos įmonės ir įstaigos privalo tęsti savo sutartinius įsipareigojimus ir veiklą.
Svarbiausia teisinė bazė mobilizacijos sistemai yra Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas.
Ministerijos pasirašė susitarimą: kultūros paveldas įtraukiamas į mobilizacijos planus
Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos pasirašė strateginį susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti valstybės pasirengimą krizinėms situacijoms ir karo grėsmėms. Šis dokumentas pirmą kartą įtvirtina kultūros paveldo apsaugą kaip mobilizacijos sistemos dalį, taip pat numato priemones visuomenės atsparumui informacinėms atakoms ir dezinformacijai didinti[2].
„Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad puolama ne tik teritorija, bet ir kultūra, kalba bei istorinė atmintis. Tokiu būdu siekiama palaužti tautos valią priešintis, todėl bendras institucijų darbas šioje srityje yra gyvybiškai svarbus“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis pridūrė, kad susitarimas nėra formalumas: „Kultūros paveldas ir vertybės yra mūsų identiteto šerdis, o jų apsauga mobilizacijos metu – nacionalinio saugumo klausimas.“
Pagal susitarimą stiprinamos trys sritys. Pirmiausia – kultūros paveldo apsauga mobilizacijos ir karo atveju: bus kuriami apsaugos algoritmai, organizuojamos kariuomenės ir atminties institucijų pratybos, stiprinamas šauktinių švietimas istorijos ir kultūros klausimais. Antroji kryptis – visuomenės atsparumas, įskaitant jaunimo medijų raštingumo ugdymą ir NVO telkimą bendroms iniciatyvoms. Trečioji – kova su dezinformacija, apimanti informacines kampanijas pažeidžiamoms grupėms ir informacinio atsparumo integravimą į nacionalinės gynybos planus.
Šis susitarimas – pirmasis tokio pobūdžio tarp dviejų ministerijų. Juo įgyvendinamos Vyriausybės programinės nuostatos, stiprinant šalies mobilizacijos sistemą ne tik kariniu, bet ir kultūriniu lygmeniu.
