Gintautas Paluckas pasitraukė iš pareigų, Vyriausybė baigia darbą
Rugpjūčio 4 dieną surengtame neeiliniame posėdyje Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas paskelbė apie atsistatydinimą iš pareigų, kartu informuodamas apie visos devynioliktosios Vyriausybės pasitraukimą. Toks žingsnis numatytas pagal Konstituciją — pasitraukus premjerui, automatiškai atsistatydina ir visa Ministrų taryba.
„Turime atlikti tam tikrą formalumą, kuris išplaukia iš Konstitucijos ir Vyriausybės įstatymo. Priimu sprendimą atsistatydinti iš LR ministro pirmininko pareigų. Pranešu, kad devynioliktoji LR Vyriausybė atsistatydina“, paskutinį kartą vadovaudamas posėdžiui kalbėjo G. Paluckas.
Jis taip pat padėkojo kolegoms už bendrą darbą: „Mieli kolegos, iš tikrųjų buvo garbė. Garbė. Devynioliktoji Vyriausybė nudirbo nemažų darbų ir manau, kad neturime, ko gėdytis. Ačiū visiems.“
Šis politinis žingsnis priimtas po to, kai paaiškėjo apie du pradėtus ikiteisminius tyrimus, susijusius su G. Palucko verslo veikla, bei kilus vis daugiau viešų klausimų dėl jo praeities. Praėjusią savaitę teisėsauga atliko kratą premjero brolio bute. Po šių įvykių G. Paluckas paskelbė ne tik apie pasitraukimą iš Vyriausybės vadovo posto, bet ir iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigų.
Laikinuoju premjeru planuojama skirti finansų ministrą Rimantą Šadžių
Pasak Eltos šaltinių, laikinuoju Vyriausybės vadovu planuojama paskirti dabartinį finansų ministrą Rimantą Šadžių. Būtent jis neseniai pavadavo G. Palucką, kai šis buvo išėjęs dviejų savaičių atostogų. Laikinasis vadovas bus paskirtas prezidento Gitano Nausėdos dekretu, kai tik bus priimtas oficialus atsistatydinimo pareiškimas.
Ministrų kabinetas paskutinį kartą susirinko į posėdį pirmadienį ryte ir patvirtino atsistatydinimo dekretą. Tą pačią dieną G. Paluckas perdavė oficialų atsistatydinimo pranešimą prezidentui G. Nausėdai[1].
Vadovaudamasis Konstitucija, prezidentas turės paskirti vieną iš esamų ministrų laikinuoju premjeru iki tol, kol bus patvirtinta naujoji Vyriausybė. Nors Rimantas Šadžius laikomas pagrindiniu laikinuoju vadovu, galutinis sprendimas — prezidento rankose.
Nuo šiandien per 15 dienų prezidentas G. Nausėda turės pateikti Seimui svarstyti naujojo nuolatinio ministro pirmininko kandidatūrą.
Naujojo premjero paieškos: LSDP spręs tarp kelių kandidatų, galimos ir koalicijos permainos
Valdančiųjų socialdemokratų prezidiumas trečiadienį rinksis į posėdį, kuriame bus sprendžiama, ką siūlyti prezidentui kaip nuolatinį kandidatą į premjerus. Tarp svarstomų pavardžių minimi laikinasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas bei Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. Taip pat prašyta partijos skyrių pateikti savo pasiūlymus[2].
Socialdemokratų frakcija Seime turi 52 narius, o koalicijoje su „Nemuno aušra“ (19 vietų) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (15 vietų) valdo 86 iš 141 mandato. Tačiau situacija gali keistis: kai kurie parlamentarai neatmeta galimybės reikalauti naujų derybų dėl koalicijos sudėties. Demokratų atstovai užsiminė, kad „Nemuno aušra“ gali netekti vietos koalicijoje, jei bus nuspręsta pertvarkyti susitarimą.
Šiuo metu aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, teisingumo — Rimantas Mockus, žemės ūkio — Ignas Hofmanas. Visi trys ministrai į Vyriausybę deleguoti „Nemuno aušros“, todėl Vyriausybės perrinkimo procese gali būti svarstoma ir apie naujus šių postų užimtojus.
Galiausiai, kai prezidentas paskirs naująjį premjerą ir šis pateiks sudarytą ministrų kabinetą bei Vyriausybės programą, Seimas per balsavimą spręs, ar naujoji Vyriausybė gali pradėti darbą. Vyriausybė įgaliojimus gauna tik tuomet, kai Seimas balsų dauguma pritaria jos programai.
Tad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos — tiek socialdemokratų lyderystei, tiek Vyriausybės stabilumui, tiek galimų naujų derybų dėl valdžios perskirstymo mastui.
