Apie savo pasitraukimą G. Paluckas pranešė prezidentui telefonu
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas atsistatydino iš užimamų pareigų. Apie tai pirmadienį pranešė ir prezidentas Gitanas Nausėda, patvirtinęs, kad ryte su G. Palucku kalbėjosi telefonu.[1]
„G. Paluckas ryte paskambino man ir pranešė apie savo atsistatydinimą. Toks yra faktas“, – sakė G. Nausėda.
Atsistatydinimas buvo priimtas Lietuvos socialdemokratų partijos valdybos, o laikinojo partijos pirmininko pareigas perėmė pirmasis pavaduotojas Mindaugas Sinkevičius.
Pagal Konstituciją, kartu su premjeru atsistatydina ir visa Vyriausybė.[2] Prezidentas gali pavesti ministrams laikinai eiti pareigas iki naujos Vyriausybės suformavimo.
Neoficialiomis žiniomis, laikinuoju premjeru gali būti paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Politinė krizė kilo po tyrimų dėl premjero verslo ryšių
Viešojoje erdvėje kilusi įtampa prasidėjo po žurnalistinių tyrimų, kuriuos paskelbė „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Pirmiausia paviešinta, kad G. Palucko vadovaujama įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą jau tuo metu, kai politikas vadovavo Vyriausybei. Tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Vėliau paaiškėjo, kad anksčiau G. Palucko valdytai įmonei „Sagerta“ buvo suteiktos ir negrąžintos šimtatūkstantinės paskolos iš verslininko Darijaus Vilčinsko valdomos „Uni Trading“. G. Paluckas neigė bet kokius verslo ryšius su D. Vilčinsku, tačiau pastarasis interviu metu pripažino investavęs į politiko įmonę.
Trečiajame tyrime žurnalistai nurodė, kad 2012 m. G. Paluckui buvo pigiai parduotas Kipro įmonės butas, kai politikas tuo metu ėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir pats buvo atsakingas už sklypo formavimą.
Visuomenės dėmesio sulaukė ir faktas, kad tik šių metų liepos 8 d. G. Paluckas sumokėjo likusią – 4,9 tūkst. eurų – dalį žalos, kuri buvo priteista 2012 m. „žiurkių byloje“. Visa žala siekė 16,5 tūkst. eurų.
Galiausiai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atliko kratas įmonėje „Dankora“, priklausančioje premjero brolienei Virginijai Paluckienei.
Ši bendrovė, gavusi europinę paramą, didžiąją jos dalį išleido įsigydama produktus iš įmonės „Garnis“, kuri iš dalies priklausė pačiam G. Paluckui. Viešumoje pasirodžius šiai informacijai, „Dankora“ paramos atsisakė.
Prezidentas buvo ultimatumo režime
Reaguodamas į situaciją, prezidentas G. Nausėda buvo suteikęs G. Paluckui dvi savaites – arba atsakyti į viešus klausimus, arba pagalvoti apie pasitraukimą. Per šį laiką premjeras išėjo atostogų, tačiau tyrimų ir viešo dėmesio srautas tik stiprėjo.
„Yra ne vienas kandidatas, kuris galėtų visavertiškai atlikti premjero pareigas. Be abejo, kad prašysiu visos įmanomos ir neįmanomos informacijos iš tarnybų, kad daugiau tokių dalykų nebebūtų, kad turėtume visapusišką vaizdą ir net galimas grėsmes, net jeigu šiandien nėra akivaizdžių faktų“, – sakė G. Nausėda.
Politikai ruošiasi naujai koalicijai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis dar anksčiau viešai pareiškė, kad jo partija nedirbs valdančiojoje koalicijoje, jeigu premjeru liks G. Paluckas.[3] Jis tai pakartojo ir susitikęs su prezidentu.
Po G. Palucko pasitraukimo bus pradėtos konsultacijos dėl naujos koalicijos. Socialdemokratų partija turi daugumą Seime, tad sprendimą dėl būsimo premjero turės priimti partijos vadovybė kartu su prezidentu.
Tarp galimų kandidatų minimi Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Vienas iš realiausių scenarijų – J. Olekas premjero poste, o M. Sinkevičius perima partijos vairą.
