Jungtinė Karalystė ir Prancūzija artėja prie Palestinos pripažinimo, JAV lieka ištikimos Izraeliui
Kaip ir įprasta pasaulinio konflikto metu, šalys renkasi puses. Didžioji dalis pasaulio palaiko Ukrainą, kol Rusija toliau vykdo savo karinę operaciją jos teritorijose, o štai su Izraelio-Palestinos konfliktu kiek sudėtingiau. Nuo pat karo pradžios buvo daug nuomonių ir istorijos aiškintojų, kurie dėstė kas kam priklauso ir kieno pusę reikia palaikyti.
Dabar konfliktui aštrėjant, pasaulis vis labiau skaldosi, nes didžiosios šalys ir jų lyderiai renkasi aiškias puses. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė, kad šalis pasiruošusi formaliai pripažinti Palestinos valstybę rugsėjį — nebent Izraelis per artimiausias savaites nutrauks karinę kampaniją Gazoje, sustabdys teritorijų aneksijos planus Vakarų Krante ir imsis tikro taikos proceso[1].
Toks pareiškimas reiškia dramatišką posūkį Britanijos užsienio politikoje ir priartina ją prie Prancūzijos, kuri jau paskelbė apie planuojamą Palestinos pripažinimą. K. Starmeris pabrėžė, kad pripažinimas yra dalis aštuonių punktų taikos plano, kuriuo siekiama sustabdyti kančias Gazoje. Jo sprendimą palaiko daugiau nei 250 parlamento narių, pasirašiusių atvirą laišką, raginantį žengti šį žingsnį.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu griežtai pasmerkė Jungtinės Karalystės ir kitų šalių ketinimus pripažinti Palestiną. Jo teigimu, tai yra „apdovanojimas už Hamas monstrišką terorizmą“. Tuo metu Izraelio ambasadorius JT pareiškė, kad tokie veiksmai „legitimizuoja terorizmą ir tolina bet kokią taiką“.
Simbolinis žingsnis, galintis padėti tašką konflikte?
Nepaisant Izraelio ir JAV spaudimo, daugiau nei 147 JT narės jau yra pripažinusios Palestiną. Jei JK ir Prancūzija įgyvendins savo pažadus, Palestina turės keturių iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių palaikymą. Vienintelė išimtis — Jungtinės Valstijos, kurių pozicija šiuo metu vis labiau skiriasi nuo viešosios nuomonės šalyje[2].
Nors Palestinos valstybė neturi oficialių sienų, armijos ar visos teritorijos kontrolės, tarptautinis pripažinimas yra svarbus simbolinis žingsnis. Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy Jungtinėse Tautose priminė 1917 metų Balfouro deklaraciją, kuria Britanija išreiškė paramą žydų tautos namams Palestinoje, bet kartu įsipareigojo nepakenkti ten gyvenančių ne žydų bendruomenių teisėms.
Anot D. Lammy, šis įsipareigojimas niekada iki galo neįvykdytas. „Politikai priprato kartoti žodžius ‘dviejų valstybių sprendimas’, bet tai liko tuščia frazė“, sakė D. Lammy.
Nors tarptautinė teisė numato Palestinos valstybingumą Vakarų Krante, Gazoje ir Rytų Jeruzalėje, Izraelio vykdoma kolonizacija Vakarų Krante bei nesibaigiantis karas Gazos ruože paverčia šį sprendimą vis labiau teoriniu.
JAV politika Izraelio klausimu nesikeičia, nors visuomenės nuomonė kinta
Nors viešoji nuomonė Jungtinėse Valstijose sparčiai keičiasi, oficiali Vašingtono politika lieka nepakitusi. Naujausia „Gallup“ apklausa rodo, kad tik 32 proc. amerikiečių pritaria Izraelio veiksmams Gazoje — tai dešimties punktų sumažėjimas nuo 2024 m. rudens[3].
Tuo pat metu 60 proc. apklaustųjų sako, kad nepritaria Izraelio veiksmams, o tarp jaunesnių nei 35 metų žmonių palaikymas yra beveik visiškai išnykęs. Vis dėlto JAV Kongresas išlieka griežtai proizraelietiškas. Šį mėnesį Atstovų Rūmai atmetė siūlymą sumažinti 500 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Izraeliui — 422 balsais prieš šešis.
Pasak Merilendo universiteto profesoriaus Shibley Telhami, šis skirtumas tarp rinkėjų ir jų išrinktų atstovų yra nulemtas prioritetų. „Užsienio politika dažniausiai nėra tai, dėl ko žmonės balsuoja“, teigė S. Telhami. „Tačiau Palestina tampa moraliniu klausimu. Tai jau nebe tik ‘ar palaikome Izraelį ar palestiniečius?’, o labiau — ‘kas mes esame kaip šalis?’“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į galingą Izraelio lobistų įtaką, ypač organizacijos AIPAC, kuri investavo milijonus į tai, kad sužlugdytų kritikų kampanijas, ypač tarp Demokratų progresyviųjų kandidatų.
Skilimas gilėja: dvi vizijos pasaulio tvarkai
Europa ir Šiaurės Amerika vis labiau skirstosi į dvi stovyklas. Vienoje pusėje — Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Ispanija, Saudo Arabija, Malta, Kanada ir daugiau nei šimtas JT narių, kurios pripažįsta arba ruošiasi pripažinti Palestinos valstybę. Kitoje — Izraelis, JAV ir kelios sąjungininkės, kaip Vokietija ar Australija, kurios kol kas neskuba rinktis pusės.
Jungtinė Karalystė dabar pasirenka sąlyginį pripažinimą — veiksmą, kuris bus įvykdytas, jei Izraelis nesikeis. Prancūzija šį žingsnį žengs be sąlygų. Tai rodo, kad kantrybė Vakarų sostinėse senka, ypač žiūrint į augantį humanitarinį katastrofos mastą Gazoje — JT teigia, kad jau fiksuojamas badas ir masinis badavimas.
Britų sveikatos sekretorius Wesas Streetingas pasakė tai, ką, panašu, galvoja vis daugiau Europos politikų: „Turime pripažinti Palestiną, kol dar yra ką pripažinti.“ Kai kurios šalys renkasi tylėti, kai kurios — kalbėti garsiai. Tačiau linija tampa vis aiškesnė: pasaulis dalijasi ne tik dėl taktikos, bet ir dėl principų.
