Patvirtintas 150 mlrd. eurų paskolų fondas Europos gynybos pramonei
Europos Sąjungos šalių ambasadoriai pritarė 150 mlrd. eurų paskolų priemonei, skirtai stiprinti gynybos gamybą visoje Bendrijoje. Ši priemonė, žinoma kaip „SAFE“ (Security Assistance Facility for Europe), numato aiškią 65 proc. Europos gamybos kvotą, leidžiančią 35 proc. vertės naudoti iš trečiųjų šalių kilusią produkciją[1].
Tai laikoma svarbiu žingsniu siekiant savarankiškesnės Europos gynybos politikos, kaip pažymėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa. Europos Komisija šią iniciatyvą pasiūlė pasinaudodama specialiu teisiniu mechanizmu, leidžiančiu apeiti Europos Parlamento balsavimą.
Pagal patvirtintas taisykles, norint gauti ES finansavimą, bent 65 proc. ginkluotės sistemos vertės turi būti sukurta ES šalyje, Ukrainoje arba Europos ekonominės erdvės / EFTA valstybėje. Likusieji 35 proc. gali būti importuoti iš kitų šalių, tačiau tam tikroms trečiosioms šalims, turinčioms saugumo ir gynybos partnerystės (SDP) sutartį su ES, leidžiama siekti iki 65 proc. gamybos ribos.
Tokias SDP sutartis su ES yra pasirašiusios Norvegija, Moldova, Pietų Korėja, Japonija, Albanija, Šiaurės Makedonija ir Jungtinė Karalystė.
Be to, ES siekia, kad užsienio komponentų ar programinės įrangos atžvilgiu būtų taikoma vadinamoji dizaino kontrolė. Tokia prieiga padeda išvengti situacijų, kai trečiosios šalys galėtų sustabdyti ginkluotės sistemos veikimą, pavyzdžiui, per vadinamąjį „kill switch“.
Pagrindinis programos tikslas — stiprinti savarankiškumą
Priemonės paskirtis yra sustiprinti Europos gebėjimą apsiginti, jei reikėtų veikti be išorės pagalbos. Karas Ukrainoje išryškino ES gynybos pramonės priklausomybę ir trūkumus, o buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus paskatino abejones dėl JAV ilgalaikės paramos Europai[2].
Nors JAV istoriškai buvo pagrindinė Europos saugumo garantuotoja, D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos šalis dėl nepakankamų gynybos išlaidų ir užsiminė apie galimą JAV karių ir įrangos išvedimą. Vis garsiau kalbama ir apie JAV paramos Ukrainai mažinimą, todėl ES ieško alternatyvų.
Priemonė „SAFE“ yra dalis bendro Europos Komisijos plano „Readiness 2030“, kuriuo siekiama paskatinti bendrus užsakymus, sustiprinti tiekimo grandines ir atgaivinti gamybos pajėgumus. Prioritetai apima šaudmenis, dronus, oro gynybą, karinio mobilumo sprendimus ir elektroninį karą.
„SAFE“ padės šalims pirkti ginkluotę pigiau ir tiekti ją Ukrainai
Šalys, kurios dalyvauja bendruose ginklų pirkimuose per „SAFE“, gali pasiekti mažesnes kainas ir efektyviau tiekti ginkluotę Ukrainai. Kai kurios valstybės svarsto galimybę pirkti ginkluotę tiesiai iš Ukrainos gamintojų — tai skatinama kaip būdas sustiprinti Kyjivo gamybos pajėgumus ir skatinti technologinę integraciją su ES.
Europos Komisijos narys Andrius Kubilius nurodė, kad iki 20 valstybių prašė iki 100 mlrd. eurų paskolų. Komisija taip pat signalizavo, kad net ir pavėlavusios šalys gali dar prisijungti.
Visoms šalims, kurios naudosis „SAFE“, taikoma papildoma paskata — nereikia mokėti pridėtinės vertės mokesčio už įsigytą ginkluotę. Nors pasiūlymas palankus šalims su žemesniu kredito reitingu, tokios valstybės kaip Austrija ar Italija išlieka atsargios — paskolos galėtų padidinti jų viešąją skolą ir apsunkinti grįžimą į fiskalinę drausmę.
Prancūzija, kuri remia didesnes ES gynybos išlaidas, taip pat planuoja naudotis paskolomis, nepaisant biudžeto ribojimų. Belgija, kurios skolos lygis yra aukštas, siekia gauti 7–11 mlrd. eurų. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis pranešė, kad jo šalis pateikė paraišką dėl 1,2 mlrd. eurų paskolos.
„SAFE“ paskolos siūlomos palankiomis sąlygomis — iki 45 metų grąžinimo terminas, galimybė gauti iki 15 proc. išankstinį mokėjimą ir mažos palūkanos, remiantis ES AAA reitingu. Tai itin aktualu šalims, kurios rinkoje skolintųsi brangiau.
Turtingesnės Šiaurės Europos valstybės, Švedija, Danija, Suomija, iš pradžių skeptiškai vertino bendro skolinimosi mechanizmą. Tačiau Komisija paragino net ir jas prisidėti prie ginkluotės pirkimo Ukrainai.
„Primygtinai kviečiame įvertinti, kaip galite įtraukti Ukrainą į savo planus. Ginkluotės pirkimas Ukrainai, kartu su Ukraina arba pačioje Ukrainoje gali būti lemiamas mūsų kolektyviniam saugumui“, rašė Andrius Kubilius ir Europos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis laiške valstybėms narėms.
Kurioms šalims tai aktualu?
Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Estija, Ispanija, Suomija, Vengrija ir Lietuva formaliai išreiškė susidomėjimą paskolų schema. Lenkija jau pateikė prašymą dėl vienos didžiausių sumų — tikisi gauti trečdalį viso biudžeto. Kitos šalys, tarp jų Latvija, Graikija, Čekija bei Bulgarija, taip pat pateikė paraiškas.
Kai kurios šalys gali gauti gerokai palankesnes paskolos sąlygas nei skolindamosi rinkoje. Tai ypač svarbu valstybėms su mažesniu kredito reitingu, pavyzdžiui, Bulgarijai, Graikijai ar Italijai. Latvija, kurios kredito reitingas — A, patvirtino, kad naudos „SAFE“ priemonę gynybos stiprinimui. Šalis šiemet tam skiria 3,65 proc. nuo BVP.
Airijos gynybos ministras Neale’as Richmondas pažymėjo, kad šalis apsvarstys galimybę greičiau įsigyti įrangą ar pasinaudoti PVM lengvatomis, tačiau pati paskolų schema Airijai mažiau aktuali.
„SAFE“ priemonė sulaukė didesnio susidomėjimo nei kita Komisijos plano dalis — nacionalinė fiskalinė išimtis gynybos išlaidoms. Keturiolika valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, paprašė leidimo nukrypti nuo ES biudžeto drausmės taisyklių, kad galėtų daugiau skirti gynybai.
