Sutarties pasirašyti į Nigerį atvyko Rusijos energetikos ministras Sergėjus Tsivilevas
Rusija žengė naują žingsnį plėsdamasi Vakarų Afrikoje – liepos pabaigoje ji pasirašė branduolinės energetikos bendradarbiavimo memorandumą su Nigerio kariniu režimu.
Susitarimas apima branduolinių elektrinių statybą, šalies energetinės infrastruktūros modernizavimą ir vietinių specialistų rengimą. Jį Niamyje pasirašė „Rosatom“ ir Nigerio energetikos ministerijos atstovai – Sergėjus Tsivilevas ir Abdourahamanas Tiani.
„Mūsų užduotis – ne tik dalyvauti urano kasyboje. Turime sukurti visą civilinės branduolinės energetikos plėtros sistemą Nigeryje“, – pareiškė Rusijos energetikos ministras Sergėjus Tsivilevas.
Rusijos delegacijos vadovas taip pat pabrėžė, kad projektas siekia ne tik tiekti elektrą 25 mln. gyventojų, bet ir kurti infrastruktūrą, apimančią elektros gamybą, paskirstymą, mediciną bei žmogiškųjų išteklių vystymą. Tokią partnerystę Rusija pristato kaip „išsamų infrastruktūrinį projektą“, skirtą Nigerio energetinei nepriklausomybei stiprinti.
Valdžios pasikeitmas Nigeryje: JAV ir ES prieštaravo, or Rusija – palaikė
Nuo 2023 m. perversmo, kai generolas Abdourahamanas Tiani nušalino demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą, Nigeris palaipsniui nutolo nuo vakarų valstybių.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga griežtai pasmerkė perversmą, o JAV galiausiai atitraukė savo kariuomenę iš šalies, užbaigdama dešimtmetį trukusį bendradarbiavimą kovoje su terorizmu.
Kremliaus laikysena buvo priešinga: Maskva palaikė naująjį režimą ir įspėjo Vakarų Afrikos valstybių bendriją ECOWAS nesikišti, teigdama, kad tai keltų grėsmę regiono stabilumui.
2024 m. pradžioje Nigeris ir Rusija pasirašė gynybinį susitarimą, o netrukus po to į šalį buvo išsiųsta 100 rusų instruktorių ir karinė technika.
Ministro S. Tsivilevo susitikimas su generolu A. Tiani šią savaitę dar labiau įtvirtino dvišalį bendradarbiavimą – aptarta ne tik energetika, bet ir žemės ūkio, transporto bei išteklių sektoriai. Taip pat ketinama įsteigti Rusijos ir Nigerio vyriausybinę komisiją prekybai ir ekonominiams projektams koordinuoti.
Rusija taikosi į Nigerio urano telkinius, o Prancūzija netenka įtakos
Nigeris yra vienas didžiausių urano tiekėjų pasaulyje. 2023 m. šalis išgavo 3 527 tonas šio radioaktyviojo metalo – tai sudarė 6,3 proc. pasaulinės produkcijos. Vis dėlto iki šiol šį sektorių kontroliavo Prancūzijos valstybės valdoma bendrovė „Orano“.
Jau nuo perversmo pradžios Nigerio karinė valdžia reikalavo didesnės kontrolės savo ištekliams ir siekė nutraukti priklausomybę nuo buvusios kolonijinės valstybės.
2024 m. šalies valdžia panaikino „Orano“ kontrolę trijuose pagrindiniuose urano kasybos projektuose: „Somair“, „Cominak“ ir „Imouraren“. Pastarasis yra vienas didžiausių urano telkinių pasaulyje.
„Mūsų pagrindinis tikslas – kasti uraną“, – po susitikimo su generolu A. Tiani pareiškė ministras S. Tsivilevas.
Kartu jis pakartojo Rusijos siekį neapsiriboti žaliavų eksploatavimu, o kurti visą civilinės branduolinės energetikos ekosistemą Nigeryje.
Toks siekis neišvengiamai kuria įtampą su Prancūzija. Birželį Nigeris paskelbė nacionalizuojantis „Somair“ kasyklą – „Orano“ tai pavadino „turto atėmimu“.
Nors kol kas nėra aišku, ar kurį nors buvusį prancūzų valdomą objektą perims rusai, faktas, kad Nigeris aktyviai atsigręžia į Maskvą, kelia rimtų geopolitinių pasekmių tiek vakarams, tiek regiono saugumui.
Naujoji tendencija: Afrikos šalys atsisako JAV ir kitų vakarų valstybių
Nigerio aljansas su Rusija nėra izoliuotas reiškinys. Panašų kursą pastaraisiais metais pasirinko ir kitos Sahelio valstybės – Burkina Fasas bei Malis.
Visos jos atsisakė bendradarbiavimo su Prancūzija ir JAV, teigdamos, kad jų interesams geriau atstovauja Maskva.
Savo ruožtu Rusija siūlo ne tik karinę paramą, bet ir strategines investicijas į infrastruktūrą, energiją ir išteklius – tai modelis, kuris įtvirtina ilgalaikę įtaką be atviro kišimosi.
