Seimo narys siūlo bedarbiams naują sąlygą: paramą gauti – tik būnant Šaulių sąjungos nariu
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas pateikė netikėtą, tačiau provokuojantį siūlymą – bedarbiams, pretenduojantiems į nedarbo draudimo išmokas, turėtų būti privaloma priklausyti Šaulių sąjungai. Parlamentaro manymu, tokia naujovė ne tik sustiprintų pilietinę atsakomybę, bet ir padėtų stiprinti šalies gynybą.
Politikas pabrėžia, kad nedarbo draudimo išmokas turėtų gauti tik tie asmenys, kurie ne tik turi reikiamą stažą, bet ir aktyviai dalyvauja Šaulių sąjungos veikloje[1].
„Darbo ieškantis asmuo privalo pateikti prašymą tapti šauliu ir dalyvauti organizacijos renginiuose bei mokymuose,“ – sako parlamentaras. Jis siūlo nustatyti, kad ši narystė būtų privaloma tol, kol gaunama išmoka.
Narystė Šaulių sąjungoje naudinga ne tik valstybei, bet ir pačiam bedarbiui
Pasiūlymo autorius įžvelgia platesnę naudą: „Šaulių sąjunga rengia mokymus ir pratybas, kurios ugdo organizuotumą, planavimo bei komandinius įgūdžius. Tai ne tik naudinga valstybei, bet ir pačiam bedarbiui – stiprina jo kompetencijas bei galimybes rasti darbą.“
Jeigu Seimas pritartų, teisę į nedarbo draudimo išmoką turėtų gyventojai, turintys bent 12 mėnesių draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir aktyviai priklausantys Šaulių sąjungai.
Be to, Neimantas siūlo ir dar vieną pokytį, skirtą paskatinti greičiau sugrįžti į darbo rinką: Užimtumo tarnyba pirmuosius 6 mėnesius turėtų siūlyti darbo pasiūlymus, atitinkančius asmens kvalifikaciją, o po šio laikotarpio – galėtų siūlyti ir darbus, kurie neatitinka kvalifikacijos. Tokiu būdu norima skatinti bedarbius greičiau prisitaikyti prie rinkos realijų ir priimti įvairius darbo pasiūlymus.
„Po pusmečio tinkamu darbu gali būti pripažintas ir darbas, neatitinkantis asmens kvalifikacijos. Taip siekiama paskatinti aktyvesnį darbo paieškos procesą,“ – komentuoja K. Neimantas.
Be to, jis ragina griežtinti taisykles: jei žmogus atmeta siūlomus darbus, net ir pagal kvalifikaciją, jis galėtų netekti teisės į išmoką.
Nedarbas iš esmės mažėja, bet rinka išlieka sudėtinga vyresniems asmenims
Lietuvos darbo rinka šiuo metu demonstruoja stabilizacijos ženklus, nors ir susiduria su keliais svarbiais iššūkiais, kuriuos būtina spręsti siekiant tvaraus užimtumo augimo. Registruoto nedarbo lygis liepos pradžioje siekė 153,4 tūkstančio žmonių – tai yra 0,4 proc. mažiau nei birželį ir 0,9 proc. mažiau nei prieš metus. Šie rodikliai rodo, kad nedarbo lygis išlieka gana stabilus, nepaisant sezoninių svyravimų, kurie vasaros metu dažnai lemia darbo paieškos tempų sulėtėjimą[2].
Birželį įsidarbino apie 18,5 tūkstančio darbo ieškančių asmenų – šiek tiek mažiau nei ankstesniais mėnesiais, tačiau vis dar ženkliai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai reiškia, kad darbo rinka aktyviai veikia, o įsidarbinimo galimybės išlieka.
Savarankiško darbo populiarumas taip pat išlieka gana stabilus – birželį veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,1 tūkstančio žmonių. Nors šis skaičius yra 6,9 proc. mažesnis nei gegužę, jis yra 5 proc. didesnis nei prieš metus, kas liudija, kad žmonės vis dažniau renkasi savarankiškumą ir nuosavą verslą kaip užimtumo formą.
Vis dėlto darbo rinkos struktūra atskleidžia ir tam tikras problemas. Registruoto nedarbo didžiausią dalį sudaro vyresni nei 50 metų asmenys, kurių – net 39 proc. Be to, ilgalaikių bedarbių dalis siekia 19 proc., o asmenų su negalia – apie 7 proc. Tai rodo, jog šios grupės vis dar susiduria su integracijos į darbo rinką sunkumais, kuriuos būtina spręsti. Vyresnio amžiaus žmonių ir ilgalaikių bedarbių įdarbinimas išlieka viena iš pagrindinių užduočių darbo rinkos politikai.
Siūloma nedarbo išmokų reforma
Lietuvoje siūloma pertvarkyti nedarbo išmokų sistemą – ilginti jų mokėjimo laikotarpį vyresniems nei 60 metų asmenims, griežtinti stažo reikalavimus ir išmokas labiau sieti su buvusiu atlyginimu. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad tai paskatins žmones ilgiau likti darbo rinkoje ir sumažins piktnaudžiavimą sistema, Seimo narys Ignas Vėgėlė kritikuoja pokyčius dėl trūkstamos ekonominės analizės ir galimos finansinės naštos valstybei.
Vyresnių nei 50 metų gyventojų nedarbo lygis Lietuvoje siekia 10,1 proc., tačiau jie vis aktyviau ieško darbo – vien per pusmetį įsidarbino 28 tūkst. žmonių. Nors daugeliui trūksta šiuolaikinių įgūdžių, vis daugiau jų ryžtasi persikvalifikuoti, o Lietuva pagal vyresnių darbuotojų užimtumą pirmauja ES. Tai rodo, kad potencialas yra, bet jam išnaudoti reikalingi gerai apgalvoti sprendimai.
