Tikrinimai Lietuvos–Lenkijos pasienyje: minimalūs trikdžiai, bet išaugusi migracija
Nuo Liepos 7-tos dienos Lenkija atnaujino keliautojų patikras pasienyje su Lietuva. Nors formaliai Šengeno erdvėje sienos neturėtų būti kontroliuojamos, šiuo metu trijose pagrindinėse vietose – Budzisko–Kalvarijos, Lazdijų–Ogrodniki kelių ir Mockavos–Trakiszki geležinkelio punkte – patikros vyksta nuolat, dar dešimtyje punktų jos taikomos atsitiktinai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis teigia, kad šie veiksmai netrikdo eismo:[1]
„Dėl Lenkijos patikrų nesklandumų keliaujantiesiems nekilo. Nėra jokių požymių, kad lenkų patikrinimai savo teritorijoje kažkiek trikdytų eismą Lietuvoje.“
Per savaitę nuo tikrinimų pradžios Lenkijos pareigūnai pasienyje su Lietuva sustabdė 28 neteisėtus migrantus, atvykusius iš Latvijos.
Migracijos spaudimas akivaizdžiai auga – lyginant su praėjusiais metais, tokių atvejų per pirmą pusmetį užfiksuota pustrečio karto daugiau. Iš viso sulaikyti 352 asmenys, neteisėtai įvažiavę į Latviją iš Baltarusijos, o vėliau per Lietuvą ir Lenkiją bandę pasiekti Vakarų Europą, dažniausiai – Vokietiją.
Šie skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad Lenkija siekia pristabdyti vadinamąją „antrinę migraciją“, kai migrantai, negavę prieglobsčio ar leidimo likti vienoje šalyje, mėgina keliauti toliau į kitas. Varšuva tikina, kad sprendimas atnaujinti patikras grindžiamas būtent šiuo tikslu.
Šiuo metu patikros Lenkijos–Lietuvos pasienyje suplanuotos iki Rugpjūčio 5-tos dienos, bet vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas jau viešai pareiškė, kad jos gali būti pratęstos. Anot jo:
„Lenkija atšauktų patikras tik tuo atveju, jei savo ruožtu tai padarytų Vokietija.“
Vokietijos ir Lenkijos pasienis: mažai neįleistųjų, bet aiški politinė žinutė
Tuo metu Vokietijos–Lenkijos pasienyje situacija iš pirmo žvilgsnio atrodo atvirkštinė. Nors Lenkija pradėjo vykdyti atsitiktines patikras ir čia, per pirmą savaitę patikrinta apie 67 tūkstančius asmenų ir daugiau nei 28 tūkstančiai transporto priemonių. Iš jų vos 24 žmonėms buvo uždrausta įvažiuoti į Lenkiją – mažiau nei 0,04 procento.[2]
Tokie skaičiai leidžia daryti išvadą, kad šios patikros labiau skirtos ne praktiniam migrantų sulaikymui, o atgrasymui. Kitaip tariant, Lenkija siunčia žinutę, kad pasienio kontrolė gali bet kada sugrįžti, jei migracijos spaudimas nebus sprendžiamas bendromis Europos pastangomis.
Vokietija savo ruožtu laikosi griežtesnės linijos – nuo Gegužės mėnesio, vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto sprendimu, federalinė policija gali atmesti ir tuos, kurie peržengdami sieną ištaria žodį „prieglobstis“.
Vokietijos valdžia remiasi tuo, kad visos ją supančios valstybės – įskaitant Lenkiją – yra laikomos saugiomis. Nuo Gegužės iki Liepos pabaigos Vokietijos–Lenkijos pasienyje į šalį nebuvo įleista apie 1300 žmonių. Apie dešimtadalis jų buvo pateikę prašymus dėl prieglobsčio.
Tai ryškiai kontrastuoja su Lenkijos patikromis, rodančiomis, kad migracijos srautas vis dar orientuotas Vakarų kryptimi. Lenkija, galima manyti, nenori tapti „buferine zona“, į kurią migrantai patenka, bet joje neužsibūna.
