Išgirdę apie nukritusį droną, Lietuvos vadovai puolė į savo slėptuves
Ketvirtadienį Lietuvos valdžia susidūrė su netikėta ir kiek absurdiška situacija – iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido mažas, namų gamybos orlaivis, kuris netrukus sudužo netoli pasienio. Šis improvizuotas „dronas“, pagamintas iš faneros ir putplasčio, nors ir nesukėlė jokios realios grėsmės, privertė šalies vadovus skubiai slėptis slėptuvėse.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis patvirtino, kad dėl „incidento su skraidančiu objektu“ jam ir kitiems aukštiems pareigūnams buvo liepta eiti į saugią vietą. Premjeras Gintautas Paluckas taip pat buvo evakuotas per spaudos konferenciją. Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu buvo užsienyje. Visgi kol kas neaišku, ar šis menkas orlaivis iš tiesų buvo pagrindinė priežastis tokioms griežtoms saugumo priemonėms[1].
Nepaisant to, kad šis sugedęs dronas neturėjo jokių pavojingų krovinių ir neatnešė jokios realios grėsmės, Lietuvos valdžia reagavo itin atsargiai, dar kartą pabrėždama, kaip svarbu saugoti oro erdvę net ir nuo menkiausių pažeidimų.
Šakalienė: į Lietuvą įskridęs dronas – greičiausiai pratybų taikinys, o ne provokacija
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ketvirtadienį patvirtino, kad į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos patekęs objektas buvo bepilotis orlaivis „Gerbera“. Pasak ministrės, šis dronas galėjo būti naudojamas įvairiais tikslais, tačiau šiuo metu nėra duomenų, kad jis būtų tyčia nukreiptas į Lietuvos teritoriją[2].
„Mes galime patvirtinti, kad tai yra „Gerbera“. Tokio drono naudojimas gali būti įvairus, mes aiškinamės, kokiais tikslais tai buvo padaryta“, – LRT radijui sakė Šakalienė.
Anot jos, objektas skrido maždaug 50–60 km/val. greičiu ir į Lietuvos teritoriją įskrido savaime. Atliekamas tyrimas, o viena iš svarstomų versijų – kad tai galėjo būti Baltarusijos pratybose naudotas oro taikinys.
Prezidentas ramus: migrantų skaičius Lietuvoje nėra kritinis
Nepaisant dronų, Lietuvoje yra ir kitų „bėdelių“, kaip antai neteisėti migrantai. Problemą jau sprendžia Lenkija, o mūsų prezidentas Gitanas Nausėda griežtesnės Lenkijos pasienio kontrolės dėl neteisėtų migrantų srautų pernelyg rimtai nevertino. Jo teigimu, situacija Lietuvoje nėra tokia sudėtinga, kad reikėtų imtis tokių priemonių – esą migrantų srautai per mūsų šalį nėra dideli, o dalis jų atkeliauja iš Latvijos teritorijos.
Jo Ekscelencija pabrėžė, kad tokios sienų patikros tarp Europos Sąjungos valstybių kompromituoja Šengeno erdvės principus ir rodo, jog nesugebama efektyviai saugoti išorinių ES sienų.
Tuo metu Lenkija ėmėsi veiksmų – nuo spalio pradžios pradėta tikrinti visus atvykstančius iš Lietuvos ir Vokietijos. Pasak premjero Donaldo Tusko, toks sprendimas buvo būtinas, nes nelegalios migracijos mastai sparčiai augo.
Kontrolė vykdyta ne tik didžiuosiuose pasienio postuose, bet ir mažesniuose keliuose. Lietuvos tarnybos stiprino sienos apsaugą su Latvija ir pažadėjo padėti suvaldyti galimas eismo spūstis. Kol kaimynai stiprina sienas, Lietuvos vadovas ragina neperlenkti lazdos ir verčiau ieškoti ilgalaikių, o ne simbolinių sprendimų.
Pernai Alytaus kariniame poligone netikėtai nusileido meteorologinis balionas
O štai pernai metų spalio pradžioje Alytaus karinio bataliono teritorijoje nukrito meteorologinis balionas su juoda dėže, kurioje, kaip įtarta, buvo kontrabanda. Šis balionas sukėlė nemažą susidomėjimą ir nerimą, mat nusileido būtent kariniame objekte.
Nepaisant to, kad balionas nusileido kariniame poligone, būtų teigta, kad į jį nereikėtų žiūrėti kaip į pavojingą incidentą. Visgi kilo klausimų dėl to, kaip meteorologinis balionas taip ėmė ir „netyčia“ nukrito į tokią saugomą teritoriją, tačiau Lietuvos kariuomenė aiškino, jog situacija kontroliuojama ir grėsmės nėra.
