Šešėlis krenta ant vieno iš pagrindinių „Nemuno aušros“ steigėjų
Po žurnalistinio tyrimo žiniasklaidos platformoje „Redakcija“ į viešumą iškilo nemaloni tiesa apie valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ finansavimo šaltinius – tarp rėmėjų minimi rusų milijardierių aplinkos asmenys, politikų draugai ir net bedarbiais prisistatantys donorai. Į situaciją sureagavo ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), žadanti dar kartą atidžiai peržvelgti informaciją, kuri iš dalies jiems jau buvo žinoma.
VRK pirmininkė Lina Petronienė patvirtino, kad dalis „Redakcijos“ pateiktų faktų atitinka jau anksčiau šį pavasarį jų pačių surinktus duomenis. Visgi, komisija žada sugrįžti prie šio klausimo artimiausiame posėdyje, kuris numatytas liepos 17 dieną, ir įvertinti galimybę imtis papildomo tyrimo kartu su kitomis institucijomis[1].
Žurnalistai išsiaiškino, kad vienas pagrindinių „Nemuno aušros“ steigėjų – Alvydas Brusokas, turintis Rusijos pilietybę ir ryšių su dviem šios šalies oligarchais. Jis partijai pervedė 5,2 tūkst. eurų, tačiau į politiką pats nežengė – birželį netgi pasitraukė iš partijos.
Partiją rėmė ir patys jos deleguoti kandidatai
Dar įdomesnė detalė – solidžios sumos į partiją plaukė ir iš Seimo nario Roberto Puchovičiaus aplinkos. Tyrimas atskleidė, kad jis ir jam artimi žmonės partijai skyrė bent 55 tūkst. eurų – beveik šeštadalį viso kampanijos biudžeto.
Dar vienas šešėlis krenta dėl aukotojų, kurie oficialiai deklaravo neturintys jokių pajamų. Tokios aukos pagal įstatymą negalimos – tačiau partija jas priėmė.
Ir tai dar ne viskas. VRK dar pavasarį užfiksavo, kad „Nemuno aušra“ gavo paramos iš trijų juridinių asmenų – o tai tiesiogiai draudžia Rinkimų kodeksas. Bendrovių „Jozita“, „Tvari statyba“ ir „Socium agency“ nepiniginės dovanos buvo pripažintos neteisėtomis.
Kol kas partija atsakomybės kratosi, bet liepos 17-oji gali tapti reikšminga data šiai istorijai – VRK žada ieškoti galimų įstatymų pažeidimų platesniame institucijų rate. Ir nors kai kurios detalės buvo žinomos jau seniau, žiniasklaidos tyrimas privertė į jas pažvelgti iš naujo.
Šia tema šiuo metu savo socialiniuose tinkluose informacija nesidalina nei partijos lyderis Remigijus Žemiataitis, nei R. Puchovičius.
Šešėlis ant Puchovičiaus: įtariamas mokesčių slėpimu
Tuo tarpu tas pats R. Puchovičius balandį įsisuko į tikrą skandalų sūkurį – paaiškėjo, kad jis vengė mokesčių, perparduodamas prabangius kotedžus ir fiktyviai deklaruodamas gyvenamąją vietą. Valstybinė mokesčių inspekcija dar 2022-aisiais nustatė, kad politikas nesumokėjo beveik 100 tūkst. eurų, o šį sprendimą patvirtino ir teismas[2].
Visgi Puchovičius ne tik išliko Seime, bet ir toliau dirba Biudžeto ir finansų komitete, kurio vienas pagrindinių uždavinių – formuoti mokesčių politiką.
Liberalų ir konservatorių frakcijų lyderiai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti galimą interesų konfliktą. Jie teigia, kad Puchovičiaus dalyvavimas mokesčių svarstymuose, turint tokį asmeninį foną, kelia rimtų abejonių dėl jo nešališkumo. Komisija spręs, ar pradėti tyrimą, kuris galėtų baigtis rekomendacija parlamentarui nusišalinti nuo su mokesčiais susijusios veiklos.
Antisisteminis pažadas dužo į NT mokesčio realybę: partija susiduria su rinkėjų nusivylimu
Dar neseniai žadėjusi griauti politinį elitą ir sustabdyti visus mokesčių didinimus, „Nemuno aušra“ šiandien atsidūrė po pačios savo pažadų griuvėsiais. Visuomenės pasipiktinimą sukėlė tai, kad partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis pasirašė už visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą – reformą, kurią dar prieš rinkimus „aušriečiai“ griežtai kritikavo. Partijos viduje auga įtampa, rinkėjai socialiniuose tinkluose netaupo kritikos, o politologai sako – tai klasikinis populistinių jėgų lūžio momentas.
Būti mažesniuoju partneriu valdžioje „Nemuno aušrai“ tapo spąstais: kompromisai su socialdemokratais dėl NT mokesčio pakirto partijos įvaizdį, o pats Žemaitaitis jau šuoliuoja į nepatikimiausių politikų trejetuką – per metus jo reitingas nepasitikėjimo skalėje išaugo nuo 1,3 iki 13,2 proc. Vidinės nesutarimų bangos ir vengimas prisiimti atsakomybę už nepopuliarius sprendimus rodo, kad partija balansuoja ties politinio identiteto krize.
