Ukraina siekia ES narystės toliau, net ir sulaukę Vengrijos veto
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Aarhuse Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios proga, pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi „padaryti bet ką“, kad pažengtų derybose dėl narystės ES. Jis pabrėžė, kad procesas priklauso nuo visų šalių lyderių vienybės ir paragino išlaikyti bendrą frontą.
V. Zelenskis kalbėjo kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa ir Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. Frederiksen savo ruožtu užtikrino, kad Danija darys viską, kad Vengrijos veto būtų panaikintas. „Ukraina priklauso Europos šeimai ir NATO“, sakė ji, tačiau nepateikė konkrečių veiksmų plano.
Vengrija toliau blokuoja derybų pradžią, remdamasi neseniai surengta vidaus konsultacija, kurioje, vyriausybės duomenimis, net 95 proc. apklaustųjų pasisakė prieš Ukrainos narystę ES. Tačiau apklausa buvo patariamojo pobūdžio, dalyvavo tik apie 29 proc. rinkėjų, o jos rezultatai, pasak kritikų, buvo nulemti valdančiųjų propagandinės kampanijos.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas teigia, kad į ES įsileidus Ukrainą, kartu būtų įtrauktas ir karas — tai, pasak jo, nesuderinama su Bendrijos interesais. Nepaisant to, likusios 26 ES valstybės narės sutaria, kad Ukraina padarė reikšmingą pažangą reformų srityje ir yra pasirengusi atverti pirmąjį derybų klasterį.
Europos parama Ukrainai — ir karinė, ir politinė
V. Zelenskis taip pat pasisakė apie būtinybę plėtoti Ukrainos gynybos pramonę, paragindamas ES šalis investuoti daugiau ne tik į karinės technikos tiekimą, bet ir į ilgalaikę šalies saugumo infrastruktūrą. Danijos premjerė Frederiksen šiuo klausimu pabrėžė, kad ginklų tiekimą reikėtų traktuoti ne kaip paramą, o kaip visos Europos gynybos stiprinimą:
„Šiandien Ukrainos kariuomenė gina Europą.“ Tuo tarpu Ursula von der Leyen priminė, kad tam jau yra numatytas specialus ES fondas — 150 mlrd. eurų vertės „Saugumo veiksmas Europai“ (SAFE), kurio lėšomis galima finansuoti tiek tiesioginę paramą Ukrainai, tiek investicijas į jos gynybos pramonę.
Karo fone Ukrainai vis dar reikalinga ir išorinė karinė parama. JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai pristabdė anksčiau pažadėtų oro gynybos sistemų perdavimą, tačiau, pasak Zelenskio, artimiausiu metu numatytas tiesioginis pokalbis su Trumpo administracija dėl situacijos išsprendimo.
Nepaisant trikdžių, ES ir jos vadovybė vieningai tvirtina, kad Ukrainos likimas turi išlikti geopolitiniu prioritetu. Tuo pat metu ES lyderiai, susirinkę į viršūnių susitikimą, ketina oficialiai įvertinti Ukrainos reformų pažangą ir patvirtinti, kad pirmasis derybų klasteris, „fundamentai“ (teisės viršenybė, žmogaus teisės, teismų nepriklausomumas), yra pasirengęs atidarymui, kaip nurodoma vidiniame Europos Komisijos vertinime.
Moldova turi vilčių patekti ten kur Ukraina stringa, nepaisant savų geopolitinių trikdžių
Moldova, kurios narystės paraiška nagrinėjama kartu su Ukrainos, taip pat atsidūrė neapibrėžtoje padėtyje dėl bendros stojimo eigos. Šalies vicepremjerė ir integracijos į ES koordinatorė Kristina Gherasimov pareiškė, kad bet koks delsimas kenkia ES patikimumui ir atveria duris Rusijos propagandai, kuri siekia įtikinti, kad ES nėra suinteresuota plėtra.
Gherasimov pabrėžė, kad narystė turi būti grindžiama nuopelnais, ir paragino ES nedelsti pradėti realių derybų. Šią savaitę Moldovą aplanko Ursula von der Leyen ir António Costa — jų vizitas turi sustiprinti signalą apie ES politinę paramą šaliai.
Tačiau problema ta, kad Vengrijos veto Ukrainai stabdo ir Moldovos pažangą. Europos Komisija šiuo metu atsisako svarstyti galimybę „atskirti“ abiejų šalių paraiškas. Anot Komisijos, tai yra politinis sprendimas, kurį turi priimti valstybės narės. Šiuo metu ES institucijos bando išlaikyti vieningą liniją, tačiau Vengrijos pozicija didina spaudimą.
Tuo tarpu Moldova ruošiasi rugsėjo 28 d. parlamento rinkimams, kuriuos, kaip teigia ES pareigūnai, aktyviai bando paveikti Rusija. Pasak ES plėtros komisarės Martos Kos, Maskva investuoja „precedento neturinčius išteklius“ siekdama paveikti rinkimų rezultatą ir destabilizuoti padėtį regione. Tai dar kartą patvirtina, kad Moldovos integracija į ES nėra tik techninis, bet ir strateginis geopolitinis klausimas.
