Ursulos pasiskraidymai privačiu lėktuvu prieštaravo ES klimato politikai
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2024 m. iki šiol skrido 16 kartų privačiu lėktuvu, o tai skatina kritiką dėl jos, ypač kaip tapusios ES žaliojo susitarimo veidu, patikimumo aplinkosaugos srityje.
Duomenys, kuriuos Komisija paskelbė gavusi Vokietijos europarlamentaro Martino Schirdewano parlamentinį klausimą, iš naujo kelia seniai išsakytą susirūpinimą dėl U. von der Leyen kelionių įpročių. M. Schirdewanas, vienas iš Kairiųjų frakcijos pirmininkų, buvo griežtas kritikas, pabrėždamas prieštaravimą tarp jos įsipareigojimų klimato kaitos srityje ir priklausomybės nuo užsakomųjų skrydžių[1].
Komisija gina skrydžius, teigdama, kad jie buvo būtini dėl „logistinių apribojimų, laiko stokos ar saugumo priežasčių“, ir tvirtina, kad von der Leyen renkasi komercines keliones, „kiek tai įmanoma“. Tačiau konkretūs duomenys apie išlaidas lieka migloti, o oficialiose skaidrumo ataskaitose pateikiama tik atskira informacija.
Vienoje svarbioje komandiruotėje – rugsėjo mėn. vykusioje kelionėje į potvynio nusiaubtą Vroclavą ir Ukrainą – dalyvavo 40 žmonių ir vienam asmeniui toks skrydis kainavo beveik 3 000 eurų. Brangiausia kelionė – 14 110 eurų vienam asmeniui kainavęs reisas, kurio metu L. von der Leyen vyko į Paryžių, G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Italijoje ir Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje.
Kelionių transporto pasirinkimai ne kartą sukėlė karštų diskusijų
EK vadovės kelionių pėdsakas buvo atidžiau stebimas po to, kai 2023 m. Vokietijos žiniasklaida atskleidė, kad per dvejus metus ji skrido 57 privačiais skrydžiais, ir sukėlė pasipiktinimą dėl ES ekologiškumo.
Iš 16 šių metų skrydžių penki buvo į Strasbūrą, įskaitant bent vieną trumpą skrydį iš Briuselio – maršruto, kurį lengva pasiekti greituoju geležinkeliu. Širdevanas šiuos skrydžius pavadino „absurdiškais“, pažymėdamas, kad traukiniai šią kelionę įveikia greičiau nei per penkias valandas.
Gegužės mėn. kontroversija pasiekė piką, kai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, kaip pranešama, privačiu lėktuvu skrido iš Strasbūro į Liuksemburgą, kai paprastai kelionė automobiliu trunka mažiau nei tris valandas.
Kritikai teigia, kad Komisijos pirmininkė turėtų rodyti pavyzdį, o ne papildomai teršti aplinka ir taškyti europiečių pinigus.
EK vadovę purto „Pfizergate“ skandalas
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atsidūrė politinio skandalo epicentre – prieš ją inicijuotas nepasitikėjimo balsavimas, kurį įžiebė vadinamasis „Pfizergate“.
Komisijos vadovė kaltinama slėpusi tekstinius susirašinėjimus su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla, vykusius 2021 m. slaptų vakcinų derybų metu. Europos Sąjungos Teismas jau pripažino, kad toks informacijos slėpimas buvo neteisėtas, o tai sukėlė naują bangą kaltinimų dėl skaidrumo stokos.
Nors tikėtina, kad von der Leyen išsaugos postą, nepasitikėjimo iniciatyva jau parodė politinio nepasitenkinimo mastą. Prie rumuno Gheorghe Piperea inicijuotos procedūros jungiasi ne tik kraštutiniai dešinieji, bet ir nusivylę centristai bei liberalai, kritikuojantys vadovės sprendimus dėl skaidrumo ir aplinkosaugos. Ekspertai primena 1999-ųjų precedentą, kai politinis spaudimas privertė tuometį Komisijos pirmininką Jacques Santerį trauktis, nepaisant formaliai laimėto balsavimo.
77.lt primena, kad klausimų apie U. von Der Leyen etikos normų laikymąsi kilo ir pernai metais po to, kai aukšto rango politikė net metus slėpė tai, kad atostogavo Graikijos premjero Kyriakoso Mitsotakio namuose Kretoje, likus vos kelioms dienoms iki jos antros kadencijos patvirtinimo.
