Partnerystės įstatymo likimas – Seimo rankose, o teismai jau sprendžia realias bylas
Lietuva artėja prie naujo etapo partnerystės įteisinimo klausimu. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas rengia specialų klausimyną parlamentarams – nuo jų atsakymų priklausys būsimo įstatymo turinys. Klausimai apims esminius aspektus: ar partnerystė bus pagrįsta monogamija, ar leistinos kelios partnerystės, kokias teises suteiks toks statusas.
Tuo metu situacija realiame gyvenime verčia ieškoti sprendimų čia ir dabar – 15 tos pačios lyties porų jau kreipėsi į teismus prašydami įteisinti partnerystę. Be to, trys bylos susijusios su užsienyje sudarytų tos pačios lyties santuokų pripažinimu Lietuvoje[1].
Kol Seimas sprendžia, ar partnerystė bus reglamentuota, o kokiu mastu – dar neaišku, teismai jau susiduria su realiais prašymais. Šiuo metu teisinis pagrindas remiasi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, kad tos pačios lyties porų santykiai turi būti įtvirtinti, tačiau aiškių teisės aktų vis dar trūksta.
Politikų pozicijos šiuo klausimu skiriasi – dalis jų siekia riboto, formalaus partnerystės modelio, kiti pasisako už platesnes teises. Klausimyno rezultatai turėtų parodyti, kiek Seime yra politinės valios įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą.
Teisingumo ministerija ketina parengti įstatymo projektą ir tikisi, kad parlamentas juo pradės svarstyti rudenį.
Seimo teisininkai: partnerystės įstatymo atidėjimas prieštarauja Konstitucijai
Seimo teisininkai kritikuoja parlamentarų siūlymą metams atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą. Teisės departamento vertinimu, toks žingsnis prieštarautų Konstitucijai, nes neužtikrintų nesusituokusių porų teisinės apsaugos ir pažeistų žmogaus teisę į šeimos bei privataus gyvenimo apsaugą[2].
Be to, teisininkai įspėja – negalima grįžti į situaciją, kurią pats KT jau pripažino netoleruotina ir diskriminacine.
Siūlymą partnerystės įstatymą atidėti iki 2026 m. inicijavo Vytautas Sinica, Ligita Girskienė ir Kazys Starkevičius, o jį pasirašė 57 Seimo nariai. Jie argumentuoja, kad parlamentui reikia daugiau laiko išspręsti partnerystės reglamentavimą ir kad dabartinė situacija esą kelia teisinį chaosą.
Tačiau Seimo teisininkai pabrėžia – Konstitucinis Teismas jau įpareigojo įstatymų leidėjus suteikti adekvačią teisinę apsaugą visoms poroms, nepriklausomai nuo jų lyties ar santykių statuso.
Seimo nariai siekia stabdyti KT sprendimo įgyvendinimą
Tuo tarpu 47 parlamentarai siekia metams atidėti tokio KT sprendimo įgyvendinimą, kuris suteikia galimybę Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, įskaitant ir tos pačios lyties poras[3].
Siūloma Civiliniame kodekse įtvirtinti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 metų liepos 1-osios. Iniciatyvos autoriai teigia, jog sprendimas reikalingas tam, kad Seimas spėtų priimti aiškų partnerystės reglamentavimą, o teismai „nesukurtų teisinio chaoso“.
Nacionalinio susivienijimo atstovas V. Sinica kaltina KT politizuotais sprendimais ir teigia, kad tokiems klausimams spręsti būtinas referendumas bei galimos Konstitucijos pataisos.
Įteisinti partnerystę pažadėjo iki metų pabaigos
Dar birželio viduryje buvo pranešta, kad Seimas planuoja iki šių metų pabaigos priimti sprendimą dėl lyčiai neutralaus partnerystės įteisinimo. Pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas teigė, jog šis klausimas gali būti išspręstas net pavasario sesijoje, o premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, kad nors KT neįpareigoja, kaip tiksliai įgyvendinti sprendimą, įstatymo priėmimas priklauso nuo politinės valios – tai esą grynai politinis sprendimas.
Paluckas akcentavo, kad Seimas turi laisvę pasirinkti sprendimo kelią, tačiau užduotis aiški – išspręsti šį ilgai užsitęsusį klausimą.
Tuo tarpu buvusi premjerė Ingrida Šimonytė taip pat mano, kad partnerystės įteisinimas Lietuvoje yra neišvengiamas ir tik laiko klausimas. Ji pabrėžia, kad jei politikai dels priimti įstatymą, teismai toliau spręs individualias bylas remdamiesi Konstitucinio Teismo nutarimais, todėl galutinai išvengti šio žingsnio nebus įmanoma.
