Smunka populiariausių politikų reitingai, tačiau socialdemokratai laikosi aukštumoje
Lietuvos politinėje arenoje įsivyravo neramumai – naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo smarkų kai kurių lyderių populiarumo kritimą. Premjeras Gintautas Paluckas per mėnesį prarado 11 procentinių punktų palankaus vertinimo, o tai siejama tiek su kilusiu skandalu dėl paskolos įmonei „Garnis“, tiek su neaiškia mokesčių reforma.
Tuo pat metu smuko ir R. Žemaitaičio partijos „Nemuno aušra“ reitingai – nuo 10,6 proc. iki 6,6 proc., dėl ko ši valdančioji partija iškrito iš penketuko populiariausių. Kritikos sulaukė ir Remigijus Žemaitaitis – jo vertinimas smuko 6 procentiniais punktais, daugiausiai dėl rinkėjams nepriimtinos laikysenos NT mokesčio klausimu. Sociologų teigimu, rinkėjai baigia prarasti kantrybę politikų nenuoseklumui[1].
Reitingų viršuje toliau laikosi Lietuvos socialdemokratų partija, sulaukianti 14,3 proc. palaikymo. Antroje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (11 proc.), treti – valstiečiai ir konservatoriai (po 10,3 proc.), o penktą vietą užima Liberalų sąjūdis (6,8 proc.).
Kitos partijos, tokios kaip Darbo partija, Laisvės partija ar Lietuvos regionų partija, gerokai atsilieka, o 26,9 proc. apklaustųjų teigia vis dar nežinantys, už ką balsuoti arba rinkimuose nedalyvausiantys.
Reitingų mažėjimas palietė ir kitus valdžios atstovus – po 4 procentinius punktus prarado ministrai Dovilė Šakalienė, Lukas Savickas, taip pat Laurynas Kasčiūnas ir Ignas Vėgėlė.
Vienintelė politikė, kurios vertinimas ūgtelėjo – buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.
Aukštus reitingus išlaiko Lietuvos prezidentai
Palankiausiai šalyje vertinami – prezidentai. Valdas Adamkus ir toliau laikomas autoritetu (80 proc. palankiai), jį seka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (69 proc.) bei Dalia Grybauskaitė (59 proc.).
Tarp teigiamai vertinamų – ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bei G. Paluckas, nors pastarasis ir smuko reitinguose. Tuo tarpu nepalankiausiai gyventojai žiūri į Vytautą Landsbergį, Petrą Gražulį, Ingridą Šimonytę, Viliją Blinkevičiūtę ir Remigijų Žemaitaitį.
Apklausos rezultatai akivaizdžiai signalizuoja – visuomenė nebeapsiriboja žodžiais ir emocijomis, rinkėjai ima vertinti konkrečius politinius veiksmus bei atsakomybę.
„Aušriečiai“ sulaužė pažadą dėl NT mokesčio: rinkėjų pasitikėjimas tirpsta, partijoje – krizė
„Nemuno aušra“ į politiką atėjo kaip antisisteminė jėga, žadėjusi nekartoti tradicinių partijų klaidų ir bent dvejus metus nekeisti mokesčių. Tačiau patekus į valdžią, partija prisidėjo prie NT mokesčio reformos, inicijuotos socialdemokratų. Tai sukėlė rinkėjų pasipiktinimą ir įtampą partijos viduje – kai kurie nariai siūlo apskritai atsiriboti nuo reformos, kad išsaugotų pasitikėjimą.
Politologai pabrėžia, kad protesto partijoms sunku išlaikyti identitetą valdžioje – kompromisai neišvengiami, o rinkėjų lūkesčiai dažnai neįgyvendinami. „Nemuno aušros“ elektoratas – itin skeptiškas valdžiai, tad nusivylimas atėjo gana greitai. Vidiniai nesutarimai, neaiški strategija ir prieštaringi lyderių pasisakymai dar labiau stiprina įspūdį, kad partija praranda kryptį.
Lyderis Remigijus Žemaitaitis per metus iškilo į viešumą, tačiau kartu tapo vienu nepatikimiausių politikų – nepasitikėjimas juo išaugo beveik dešimteriopai. Nors partija toliau remia NT mokesčio projektą, svarstoma galimybė pasitraukti iš koalicijos, siekiant išvengti politinės žalos. Šiuo metu „Nemuno aušra“ balansuoja ant ribos tarp valdžios išlaikymo ir prarasto rinkėjų pasitikėjimo.
Skandalas dėl Palucko įmonės „Garnis“
Premjero G. Palucko valdoma įmonė „Garnis“ atsidūrė institucijų akiratyje – VMI, FNTT ir VTEK pradėjo tyrimus dėl galimo interesų konflikto ir 200 tūkst. eurų lengvatinės paskolos. Paskola skirta jau po to, kai Paluckas tapo premjeru. Tyrimus inicijavo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Įtariama, kad „Garnis“ galėjo būti panaudota kaip tarpininkė siekiant apeiti paskolų ribojimus – kita Paluckui priklausanti įmonė „Emus“ neatitiko kriterijų. Dabar aiškinamasi, ar nebuvo apeita valstybės valdomo banko skolinimo tvarka.
Paluckas teigia, kad veikloje nedalyvauja ir interesų konflikto nemato. Tačiau vis daugiau klausimų kyla, ar premjeras, turėdamas įtaką sprendimų priėmimui, neturėjo nusišalinti. Tyrimų baigtis gali turėti rimtų pasekmių jo reputacijai.
